Darius Ražauskas: pasiekti pergalę gali visos poros, tačiau reikia dirbti

Meilė, santykiai ir šeima rūpi kiekvienam. Tai svarbiausi dalykai gyvenime ir niekada ne vėlu mėginti juos suprasti, mokytis ir gilintis į šį sudėtingą gyvenimo aspektą.

Šį kartą interviu vyko su vienu geriausiu Lietuvos santykių ekspertu, kuris keičia žmonių gyvenimus – Dariumi Ražausku. 

Pirmoje interviu dalyje trumpai aptarėme Dariaus asmeninio gyvenimo kelią. Jis ne visada žinojo, jog taps santykių ekspertu. Pasirodo D. Ražauskas savo karjerą pradėjo nuo statybų sargo, o vėliau ir naktinio klubo direktoriaus pozicijų. Dariaus gyvenimo kelias savęs atradimo link tikrai vertas dėmesio ir tikiu, jog daugelis jo pasakojime pamatys dalelę savęs, nes kam gi neteko dirbti nemėgiamo darbo, ir kas gi iš mūsų nėra pasvajojęs viską mesti ir dirbti širdžiai mielą darbą? Skirtumas tik tas, jog Darius išėjo iš saugaus darbą, nėrė į nežinomybę ir šiandien džiaugiasi galintis padėti žmonėms vėl atrasti laimę šeimoje.

Antroje interviu dalyje palietėme opiausias šių dienų santykių problemas:

• Skyrybos
• Reikia ar nereikia vyrą versti tuoktis pirmaisiais pažinties metais? (atsakymas gali nustebinti)
• Sužinosite kokias klaidas santykiuose dažniausiai daro vyrai ir kokias – moterys.
• Į ką reikia atkreipti dėmesį, renkantis partnerį?
• Kaip žinomų žmonių gyvenimo pavyzdžiai daro įtaką paprastiems mirtingiesiems.
• Ar santykiai per atstumą kenkia?
• Ką daryti, jei vienas iš sutuoktinių turi alkoholio ar kokią kitą priklausomybę?
• Ar atleisti neištikimybę?

Interviu pabaigoje rasite nuostabų D. Ražausko rekomenduojamų knygų ir audio įrašų sąrašą, kuris padės jums ne tik išspręsti santuokoje iškilusias bėdas, tačiau ir susigaudyti savo vidiniame pasaulyje.

Straipsnis bus naudingas ne tik turintiems antrą pusę, tačiau ir vienišiems žmonėms. Taigi, smagaus jums skaitymo (arba klausymo), pažadu, jog iš šio teksto, gausite labai daug naudos ne tik sau, tačiau ir visai savo šeimai.

Neturi laiko perskaityti šio interviu?? Visiškai NEMOKAMAI tapk Kitokie Žmonės tinklalapio nariu ir klausykis straipsnių audio formatu! Spausk Menu „Prisijunk” ir grįžęs į šį puslapį rasi audio įrašą.

 

 

Kaip Darius tapo santykių ekspertu

– Tavęs pristatinėti, manau, nereikia, nes daugelis žino kas esi ir kuo užsiimi, tačiau gal gali trumpai pasakyti, tiems kas tavęs dar nežino: ką darai ir kokia tavo specialybė?

Pirmieji du mano aukštieji buvo Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete. Jie buvo visai nesusiję su santykiais. Kurį laiką dirbau vienos įmonės direktoriumi, bet ši veikla su laiku man stipriai nepatiko ir nuvylė. Neatradau pašaukimo ir gyvenimo džiaugsmo. Darbuose man sekėsi, bet nebuvo vidinės pilnatvės.

Baigęs ekonomikos ir vadybos magistrą bei padirbęs įmonės direktoriumi, atėjo suvokimas, kad tai ne mano kelias. Ir taip po truputį prasidėjo paieškos, kol galų gale atsirėmiau į psichologiją. Psichologijoje man labiausiai su laiku išsigryninusi ir patikusi tema tapo vyrų ir moterų santykiai. Vieniems labiau patinka tyrinėti vaikų raidą, paauglių auklėjimą, kitiems labiau patinka patologijos ar psichinių ligų gydymas, baimės, nerimai ar depresijos, o mane labiausiai užkabino vyrų ir moterų santykiai.

Psichologijos teko mokytis ir užsienyje, ir Lietuvoje. Pabaigiau koučingą, nes supratau, jog vien psichologijos neužtenka. Taip pat Indijoje Mayapuro institute baigiau orientalistikos studijas. Vakarietiška psichologija turi ribas, čia mokslas dar ne tiek pažengęs, jog atskleistų gilius filosofinius klausimus iki galo, todėl teko miksuoti ir papildomos medžiagos ieškoti Rytuose. Taigi, mano kelias buvo įvairus.

Šiai dienai ir pastaruosius dešimt metų užsiimu dvejomis veiklomis: pirma veikla – paskaitos ir seminarai. Konsultuoju žmones privačiai ir vedu mokymus įvairioms valstybinėms įstaigoms, sveikatos biurams, užimtumo centrams, privačioms kompanijoms, kurios nori apmokyti savo darbuotojus, jog šie turėtų geresnius santykius. Taip pat organizuoju savo mokymus.

Antra veikla – asmeninės konsultacijos. Ateina poros arba po vieną tada, kai vyksta skyrybos, neištikimybės. Jie ieško patarimo, palaikymo, nori susidėlioti žingsnių programą, sužinoti kaip elgtis, norint išsaugoti šeimą arba atsigauti po krizės.

Tai yra mano dvi pagrindinės veiklos. Dar yra ir trečia veikla – turiu uždarą internetinę  mokyklą. Kartą į savaitę skaitau seminarą Facebook uždaroje grupėje , kurį galima klausytis gyvai. Po to visam laikui lieka įrašas ir bet kada vėl kiek nori kartų galima jį peržiūrėti ir pasikartoti. Ten rasite apie 100 seminarų vyrų ir moterų santykių temomis. Taip pat pasikviečiu draugus ir kolegas: Vaidą Arvasevičių, kuris specializuojasi vaikų ir paauglių auklėjime ir gydytoją Astą Keturkienę, kuri atskleidžia mitybos, priklausomybių ir alkoholizmo temas. Šioje internetinėje mokykloje dalyvauja nemažai užsienio lietuvių, nes į visus seminarus ar gyvus mokymus atskirsti negali, o informacijos kaip pagerinti santykius norisi.

Kiek galiu ir kiek mano sugebėjimai leidžia grupėje bandau atskleisti šias temas: kaip pagerinti santykius, ką daryti po skyrybų, kaip atsigauti, kaip rinktis sekantį partnerį bei daugelį kitų grupės narių pageidaujamų temų.

Dar yra humoro vakarai. Moterys daug metų prašė, kad suorganizuočiau mokymus į kuriuos būtų galima atsivesti vyrą. Matai, vyrai dažniausiai į rimtus mokymus, kaip pavyzdžiui, „7 žingsniai siekiant laimės“ eiti nenori, jų vyriškas ego jiems to neleidžia. Retas vyras eina į santykių ar šeimos mokymus. Taigi per daugelį metų mergaitės prašė manęs sugalvoti programą, į kurią lengvai galėtų atsivesti vyrą.

Kartą vienas kolega, kuris organizuoja mokymus, man parodė kaip amerikietis, vardu Mark‘as Gungor‘as pateikia mokymus per humoro prizmę, kaip stand up‘ą ar šou. Pateikia tikrą informaciją, tačiau su gyvais anekdotais iš praktikos ir gyvenimo. Tu juokiesi, vakaras linksmas, daug gyvų ir tikrų istorijų, tačiau jos žmonėms pateikia tikrus pavyzdžius ir parodo kaip viską taikyti, ką daryti iškilus bėdoms. Vasario 14 per Valendino dieną kaip tik bus sekantis humoros vakaras Vilniaus Panorama viešbutyje.

Išvardinau visas pagrindines darbines veiklas. Gyvenime mėgstu sportuoti, bėgioti, medituoti, labai mėgstu daktaro Olego Torsunovo sveikatinimo sistemas. Tačiau visa tai jau yra mano hobis.

– Dariau, tačiau kodėl santykiai? Kodėl pasirinkai šį darbą? Gyvenai ir užaugai laimingoje šeimoje?

Neįsivaizduoju kodėl. Yra psichologinės teoremos, kurios teigia, kad dalis terapeutų ir psichologų pradeda mokytis studijuoti ir pasirenka sritis ten, kur jiems skauda arba ten, kur jie patys turėjo daug problemų, arba kur jie yra sužaloti. Kitaip sakant, iš didelio skausmo ar nelaimės ateina į psichologiją. Bandau analizuoti savo gyvenimą, tačiau lig ir nebuvo didelių nelaimių. Tėvai gyveno kartu, neišsiskyrė. Šeimoje nebuvo alkoholizmo ar buitinio smurto. Ryškių priežasčių kodėl pasirinkau psichologiją kaip ir nebuvo. Iš kitos pusės, kiek save atsimenu, nuo ankstyvos vaikystės, maždaug nuo 3 – 5 metukų mane domino santykiai. Kol buvau vaikas, tai buvo ne vyrų ir moterų santykiai, o santykiai plačiąja prasme: kodėl žmonės vienaip ar kitaip elgiasi, kodėl meluoja ar nemeluoja. Santykių tema man, kiek save atsimenu, visada buvo įdomi. Ir matomai visa tai užaugus išsigrynino.

Mokykloje turėjau sunkių periodų, tai gal irgi šiek tiek prisidėjo. Visada buvau tas žmogus, kuris mėgsta viską moksliškai analizuoti ir studijuoti. Mėgau knygas, daug skaičiau, gilinausi į informaciją. Natūralu, kad tokių moksliukų mokykloje nelabai mėgsta. Šiek tiek buvau prie nepopuliariųjų ir atstumtųjų vaikų. Gal tai kažkiek padarė indėlį, kad man vėliau gyvenime norėjosi pažinti santykius ir į juos gilintis. Galbūt pasąmonėje įvyko fiksacija kažkuriame lygyje ir susidarė gyvybinis mechanizmas, kuris teigė: „ Geriau tu veik, studijuok santykius, kad visa tai gyvenime nebepasikartotų, kad darbovietėje ar universitete nebūčiau atstumtas.“ Aš nebuvau taip stipriai atstumas, kad dėl to kentėčiau ar nenorėčiau eiti į mokyklą. Į mokyklą eidavau gan džiaugsmingai. Taigi galima prikurti daug hipotezių, o Dievas žino kur ta tiesa.

– Kiek metų užsiėmei kitais darbais, kol supratai, jog nori dirbti psichologijos srityje?

Darbavausi praktiškai nuo pat pirmų metų, kai tik pradėjau studijuoti. Vasaromis taip pat dirbau. Važiuodavau į užsieny. Vėliau Lietuvoje įsidarbinau nekilnojamojo turto srityje. Buvo 2004 metai. Geri laikai, ekonominis pakilimas, nes 2008 metų krizė dar nebuvo atėjusi. Augo kainos ir prekyba klestėjo. Vėliau, jau studijuodamas magistrą, įsidarbinau vienos įmonės direktoriumi. Laisvės alėjoje prie Soboro teko vadovauti naktiniam klubui. Savininkų pageidavimu viską įkūriau, įrengiau, surinkau kolektyvą ir pusę metų ten dirbau.

Studijuojant teko dirbti įvairiausius darbus. Esu dirbęs statybų sargu, boulingo mechaniku ir t.t. Baigęs studijas ir metęs naktinio klubo direktoriaus darbą supratau, kad tai ne mano sritis. Porą metų pagyvenau Lazdijų rajone „eko“ bendruomenėje. Ieškojau savęs įvairiose srityse: nuo gamtinės žemdirbystės iki ekologiškų šiaudinių namų statybos. Bandžiau viską iš eilės kas yra alternatyvu ir įdomu. Tokiu būdu bandžiau suprasti kur tas mano pašaukimas. Taip netikėtai atsirado psichologija, santykiai ir filosofija. Tuomet prasidėjo kitokios studijos. Iš pradžių šios studijos vyko užsienyje, tuomet Lietuvoje.

– Įdomi kelionė. Dažnai žmonėms nutinka, jog suranda savo gyvenimo kelią, įvykus konkrečiam įvykiui. Ar ir tau taip buvo?

Ne. Mano atveju tai buvo kauptinis įvykis. Daug metų, dirbdamas įvairiuose versluose, jaučiau, kad man sekasi. Turėjau gerus darbus, kuriuose mokėjo neblogus atlyginimus. Plius, kai prasimuši iki direktoriaus, būdamas studentas, tampi žvaigžde visų studentų tarpe, nes dauguma apskritai yra bedarbiai, o ką jau kalbėti apie direktoriaus poziciją. Man tai buvo kauptinis dalykas, kuomet per daugelį metų supratau, kad verslas yra gerai, pinigai gerai, finansinis saugumas taip pat gerai, tačiau nejaučiu pilnatvės, viduje vakuumas. Man kažko trūko. Tuštuma viduje kaupėsi ir supratau: arba toliau dirbsiu apsimesdamas, kad man gerai ir uždirbsiu nemažus pinigus, arba turiu kažką gyvenime keisti ir pripažinti, kad suklydau ir pasirinkau ne tą studijų kryptį.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai baigi mokyklą ir esi jaunas yra neįmanoma jausti ir žinoti, kas tu per žmogus ir kuo tu norėsi būti, kai tau bus 30 metų. Aš savęs ilgai negraužiau ir nekaltinau. Vietoj to studijavau ir baigiau kitas studijas. Pripažinau klaidą ir pradėjau ieškoti naujo laimės kelio, nes kai suklysti ir nugriūni, reikia atsistoti ir eiti toliau, o ne gailėtis ar bandyti save įtikinti, kad esi verslininkas ir vis tiek būsi laimingas. Galų gale tokiais atvejais žmonės pradeda vartoti narkotikus arba slopinti nelaimės jausmą alkoholiu, moterimis, kazino ar pavojingais sportais. Viskuo, kas padėtų nuslopinti pasąmonėje nelaimės jausmą. Žinodamas, kad tai nėra tas kelias, kuriuo noriu eiti, atmečiau tuos dalykus ir pradėjau ieškoti savęs. Jutau aplinkos pasipriešinimą iš tėvų ir iš kitų aplinkinių. Kaip aš čia taip metu garantuotą darbą ir prarasiu šešis metus studijų?? Tačiau viduje jutau, ką turiu daryti ir šiandien esu laimingas žmogus. Gerai, kad nepabijojau išbandyti naujas kryptis ir išbandyti save naujuose dalykuose. Atsimenu, mano kolegos tuo metu jau dirbo ir buvo gerai įsitvirtinę finansiškai, o aš viską pradėjau nuo nulio. Tai nebuvo lengva, tačiau tai mane papildė ir džiugino. Esu laimingas, kad pasirinkau tokį kelią.

 

Santykiai. Konfliktų situacijos.

– Pereikime prie tavo specialybės ir santykių tarp vyrų ir moterų. Su kokiomis dažniausiai problemoms ir klausimais pas tave ateina poros? Kokios tai būna situacijos? 

Dažniausiai tai kelios tos pačios problemos. Vienas iš galimų variantų dėl ko ateina žmonės yra neištikimybė. Arba vyro, arba žmonos. Tai nutinka, kai šeimoje arba poroje atšalo santykiai, kažkuris pasijuto užmirštas, arba kažkuris labiau pasineria į darbinę veiklą, gimsta vaikai ir užklumpa prastesnis santykių periodas. Neištikimybė įvyksta dėl daugelio dalykų ir čia tik keletas pavyzdžių.

Kitas dalykas, su kuriuo dažnai tenka dirbti yra prasidėjęs aršus konfliktų periodas. Pora gyveno 10 – 20 metų kartu ir nors anksčiau ir buvo mažų konfliktų, pora gyveno gana ramiai, tai štai dabar vienu metu prasidėjo stiprus nepasitenkinimas vienas kitu. Dažnai tenka restartuoti jų santykius, kuomet jie išsisemia vienas kito atžvilgiu ir prasideda nuolatiniai ir ištisiniai konfliktai.

Kitas pakankamai dažnas atvejis, kai vienas kažkuris santykiuose pavargsta ir nori skyrybų. Nėra neištikimybės ar kitų išorinių veiksnių, tačiau jis santykiuose išvargo ir nori skirtis.

Tai pat dažnai ateina žmonės, kai praeina įsimylėjimas ir aistros banga. Jie tada galvoja, kad kažkas su santykiais yra blogai ir žmogus jo jau nebemyli. Santykiai tampa ramesni, pilkesni, juose mažiau aistros, tačiau tai yra normalus išsiblaivymas. Praėjo oksitocino, dopamino ir seratonino ir kitų gerų neurotransmiterių banga. Žmogus išsiblaivė, kas ir turi būti. Tuomet tenka dirbti su žmonėmis ir parodyti, kad galima restartuoti santykius, kaip priimti natūraliai atėjusią žiemą, nes ji turi ateiti. Yra santykių etapai ir jie yra natūralūs.

Po to prasideda retesni atvejai ir jų įvairovė begalinė. Nuo nuotykių su partneriais ir atstumo problemų. Kartais susiduriu su poromis, kai pas vieną žmogų pasikeičia vertybės. Stiprią įtaką jam padaro draugai ar aplinka. Įvyksta stiprus pokytis. Pas žmogų pasikeičia pasaulėžiūra. Arba santykiai stringa, kai kažkuris vienas pradeda stipriai ir greitai psichologiškai ir dvasiškai tobulėti. Tuomet kitas pasijunta tarsi paliktas vienas, atsiliekantis. Pas greitai tobulėjantį įsijungia puikybė ir pradeda kitą stipriai kritikuoti. Taigi, situacijų būna tikrai daug ir įvairių.

 

Santuokų ir skyrybų santykis

– Kodėl, tavo manymu, skyrybų vis daugėja?

Taip tik atrodo, tačiau statistiškai jų nedaugėja. Šiais ir praeitais metais buvo besiskiriančių įžymybių banga. Protas yra linkęs analizuoti informaciją, kurią dažnai matome televizijoje ar portaluose. Antraštės mirgėjo skyrybų tematika, nes daug žinomų žmonių skyrėsi. Praeitais metais jokio ypatingo skyrybų procento nebuvo. Ar tai turės įtakos paprastiems žmonėms? Greičiausiai taip. Kažkiek gali turėti įtakos, nes paprasti žmonės yra linkę sekti tai, ką daro įžymybės. Lietuvoje registruojamų santuokų yra vis mažiau. Žmonės bijo tuoktis, nes nebetiki, kad įmanoma ilgą laiką išlikti kartu. Aplinkoje jie mato tik skyrybas. Santuokų mažėjimas pastebimas visame pasaulyje. Tačiau iš susituokusių šeimų, šiandien kaip ir anksčiau skiriasi apie pusę porų. Santykis nepasikeitė.

Gyvenimas susimetus – nėra įsipareigojimas. Tai yra iliuzijų vienas kitam sukūrimas. Vyras gyvena su iliuzija, kad yra laisvas ir gali rinktis, o moteris gyvena su iliuzija, kad turi antrą pusę. Abiem anksčiau ar vėliau tos iliuzijos skaudžiai griūna.”

– Žmonės tuokiasi vis rečiau ir vis vėlesniame amžiuje. Dažniausiai gyvena susimetus. Kokia tavo nuomone į gyvenimą kartu be santuokos?

Pasakysiu kaip vertinu, remdamasis mokslu ir savo mokytojų rekomendacijomis. Tai nebus nei maloni, nei graži informacija. Žiūriu nekaip, nes moksliškai iš to nėra jaukios naudos, o tik žala. Galima pagyventi vienas su kitu savaitę ar mėnesį, bet kai žmonės metai iš metų gyvena neįsipareigoję, tai nėra gerai. Pagal santykių psichologiją yra keturi pagrindiniai faktoriai, kurie gerina ir ilgina santykius bei didina tikimybę, kad išliksite kartu iki gyvenimo galo. Tai vienas iš šių faktorių yra įsipareigojimas. Ką tai reiškia? Vestuvės. Gyvenimas susimetus – nėra įsipareigojimas.Tai, kaip Jordan‘as Peterson‘as sako, yra iliuzijų vienas kitam sukūrimas.Moteris gyvena iliuzijoje, kad ji turi partnerį, tačiau vyras jai nėra pasipiršęs ar įsipareigojęs. Jis gyvena su laisvės iliuzija.  Kitaip sakant, vyras gyvena su iliuzija, kad yra laisvas ir gali rinktis, o moteris gyvena su iliuzija, kad turi antrą pusę. Abiem anksčiau ar vėliau tos iliuzijos skaudžiai griūna.

– O ką daryti, jei vyras niekaip nepasiperša?

Priversti. Kitos man dabar sakys: „Ražauskai, o kur romantika?“ Klausyk, arba tu nori turėti normalų vyrą santykiuose, kurį užsiauginsi, arba tu taip visą gyvenimą gali ir laukti kol jis tau pasipirš. Tačiau niekas tau šiais laikais nesipirš. Laikai keičiasi, o prie besikeičiančių aplinkybių reikia imtis veiksmų. Ką rodo statistika? Šeimos, kurios gyvena susimetusios, tempia trumpiau, dažniau skiriasi, dažniau vieni kitus traumuoja, mažiau linkę įsipareigoti, o vaikams, kurie augo šeimoje, kur partneriai nesusituokę, o tik susimetę, sekėsi psichologiškai prasčiau. Žodžiu, visiems nuo to tik blogiau.  Ir tai vien dėl to, kad puoselėjame savo ego ir laisvės iliuzijas. Vienareikšmiškai pasisakau už santuoką ir klientams rekomenduoju tuoktis, nes nuo to nebus blogiau. Žinoma, kad daugelis vyrų, kai praeina įsimylėjimo banga,  tie pirmi arba antri metai, nei velnio nebenori tuoktis, nes viskas po truputį rimsta ir jie supranta, kad čia nebus toks vientisas malonumas ir šiuose santykiuose reikės dirbti. Tuomet vyras nori tiesiog gyventi kartu, o moteris nesugeba prispausti.

Kalėdų senelio nėra, įsimylėjimas praeis visada.“

Geriausia yra vyrą prispausti vestuvėms tol, kol jis dar yra įsimylėjęs. Tai yra pirmais arba antrais draugystės metais, nes vėliau jiems šis romantinis periodas praeina. Vyrams nukrenta oksitocinas, dopaminas ir visi kiti geri dalykai. Jų yra mažiau sinapsėse ir viskas, kaip rusai sako – baigta! Vyras galvoja: „Kam man čia to reikia, gal ji ne mano, o gal tas, o  gal anas…“ Tačiau jis nesupranta, kad taip šitame pasaulyje bus su kiekviena moterimi. Jei jis psichiškai sveikas, pagyvenęs su žmogumi, įsimylėjimas silps ir nyks. Taip turi būti. Tai gamtos dėsnis. Po vasaros ateina ruduo, po rudens – žiema.Ir žiemą, nors ir tokią juokingą kaip ši Lietuvoje, vis tiek būna kažkiek šalta, būna minusas, tamsu, negražu ir t.t. Žiema yra žiema, tai ne vasara. Turi suvokti, jog tai yra natūralūs ciklai gamtoje, kad natūraliai kažką įsimylėjus, vėliau tai slopsta, nes tokios yra biocheminės organizmo reakcijos. Žodžiu, ką aš sakau: „Kalėdų senelio nėra, įsimylėjimas praeis visada.“

Kadangi žmonės to nežino, įklimpsta į daugelį problemų ir galvoja: „Jisai manęs nebemyli. Ji manęs nebemyli“. Apie kokias jūs čia meiles šnekat? Meilė yra tik aštuntas santykių etapas, į kurį nueiname po daugiau nei dešimt arba dvidešimt kartu prabuvimo metų. Iš pradžių yra įsimylėjimo etapas, tuomet pripratimas, trečias santykių etapas – trūkumų matymas, po to ateinate į ketvirtą etapą – ginčai ir konfliktai. Tuomet pradedate nuolat maltis, susitaikote, grįžtate į pripratimo stadiją, tuomet tą pačią dieną nušokate į trūkumų matymą ir į konfliktus. Meilė yra tik aštuntas etapas, ir daugelis žmonių dar niekada nėra buvę meilės stadijoje. Jie nepakankamai daug laiko kartu praleido, nepakankamai daug laiko aukojosi vienas dėl kito, nepakankamai dirbo vienas dėl kito. Jie tiesiog išsekina įsimylėjimą ir sako: „Manęs nebemyli, aš nebemyliu“. Ne, tiesiog tu išsiblaivei ir nesi daugiau įsimylėjęs, bet tai nereiškia, kad tu negali daug dirbti ir su laiku nueiti iki meilės etapo.

 

Vyrų ir moterų santykiuose daromos klaidos.

Didžiausia klaida santykiuose tiek vyrams, tiek moterims yra ego.”

– Tavo manymu, kokias klaidas santykiuose dažniausiai daro vyrai. Kokias – moterys?

Kartais vyrai ir moterys daro tas pačias klaidas. Žinoma, didžiausia klaida santykiuose tiek vyrams, tiek moterims yra ego. Mes pirmoje vietoje iškeliame save, savąjį „aš“: „Aš geras, aš fainas, aš svarbus. Man turi būti gerai, man turi santykiuose tarnauti, aš turiu būti geriausias“. Nesi tu nei fainas, nei geriausias ir niekas tau santykiuose neturi tarnauti. Pats pradėk dirbti pirmas. Mintis tokia, jog dažniausiai pas vyrus ir moteris, bent kiek aš susiduriu, yra ego problemos. Jos gali būti labai įvairios ir plačios. Puikybė ir ego labai įvairiai pasireiškia: „Aš geras, mane turi suprasti, mane turi priimti koks esu arba kokia esu“ ir panašiai. Ties šiais dalykais tiek vyrai, tiek moterys pakimba.

Kada dažniausiai susimauna vyrai? Dažniausiai jie nesuvokia, jog įsimylėjimas praeis ir kad nebus taip gerai su ja, kaip buvo anksčiau. Ji tau visuomet nesišypsos ir nebus naivi. Kai pagyvensite kurį laiką buityje, jūs vienas kitą nervinsite ir nusišlifuosite. Tu pradėsi matyti jos nefainąpusę, nes kiekviena moteris turi šią pusę. Vyrai to nesuvokia. Kai kurios moterys tai žino. Jos žino, jog pagyvenusios su vyru, su bet kuriuo, net jei tai ir būtų Brad‘as Pitt‘as ar Arnold‘as Schwarzenegger‘is, (nežinau kokie aktoriai šiais laikais yra populiarūs), viskas nebus taip gerai. Visi šie žinomi vyrai sėkmingai skiriasi, žinoma yra išimčių, tačiau didžioji dalis Holivudo aktorių reguliariai kas metus išsiskiria. Ten išvis nėra jokių stabilių santuokų.

– Ten jau kitos problemos, dar didesnės nei pas paprastų žmonių. Galbūt jie turi didesnes problemas, todėl jiems sunkiau atsilaikyti.

Taip, tačiau jie neturi finansinių problemų. Jiems nereikia galvoti apie duonos kąsnį ir jie gali nusisamdyti geriausius psichoterapeutus ir santykių specialistus, bet vis tiek skiriasi. Kodėl? Todėl, kad jų ego yra dar aukštesniame lygyje. Jei esi žinomas ir išgarsėjęs, tai visos tavo tos, ką aš vadinu iš ego ir puikybės kylančios problemos, bus dar stipresnes. Jas bus dar sunkiau valdyti. Bus dar sunkiau pripažinti, nes nepaisant to, jog mane mėgsta dešimt milijonų žmonių, kai kurios mano savybės, kurių aš nerodau viešumoje, yra apgailėtinos ir šiaip aš esu ragana. Nepaisant to, jog ir labai graži ragana, tarp aštuonių gražiausių raganų visame pasaulyje, vis tiek ragana. Ir jei žmogus yra labai populiarus ir išgarsėjęs, jam tai pripažinti yra žymiai sunkiau. Bet kuriam psichoterapeutui su juo dirbti yra kur kas sunkiau. Todėl sudėtingiausi klientai ir yra įžymybės, turtingi verslininkai arba žmonės, turintys stiprią įtaką politikai. Šie klientai yra sudėtingiausi. Ir man tenka turėti nemažai milijonierių savo klientų tarpe, kaip ir įžymybes, kurias matome televizijos ekranuose. Su jais nėra lengva dirbti. Su paprastais žmonėmis, viduriniąja klase ar šiek tiek aukštesne klase, tačiau ne pačia aukščiausia, yra paprasčiau dirbti. Juos yra lengviau įtikinti, kad nesi tobulas ir kad galima kažką pakeisti.

Taigi, vyrai nesuvokia, jog įsimylėjimas praeis, jų partnerė sens ir nebus tokia graži, kokią jis įsimylėjo. Kita problema – vyrai nesuvokia, jog dėl santykių reikia dirbti. Daugelis vyrų galvoja, jog santykiai rutuliosis automatiškai. Pasipiršai, vedei. Ji jau yra tavo šeimoje ir ties tuo viskas baigta. Ne. Čia viskas tik prasideda. Yra toks posakis, kur visi galvoja, kad pasakos prasideda nuo vestuvių. Ilgai ir laimingai toliau gyvena. Visos pasakos baigiasi vestuvėmis!Ir po vestuvių prasideda ne „ilgai ir laimingai gyveno“, o prasideda šlifavimasis. Įsimylėjimas pasibaigia ir pora pradeda užknisti vienas kitą, nes nėra šiame pasaulyje tokio vyro ir tokios moters, kurie pakankamai ilgai kartu pragyvenę, buityje vienas kito neužknistų. Tokių dalykų neegzistuoja. Egzistuoja suderinamumas ir vieni psichotipai šiek tiek labiau dera su kitais, vieni charakteriai labiau dera su kitais charakteriais, bet dažniausiai, kad ir kaip jūs tinkate vienas kitam, tai dar nieko negarantuoja. Iš savo mokytojų esu girdėjęs apie 100%suderinamumus, kurie teigė, jog pora idealiai tarpusavyje dera pagal visus parametrus. Ir ką tu galvoji? Praeina kokie 5-6 metai, jie pradeda konfliktuoti ir dar po kelių metų – skiriasi.

Aukštas porų suderinamumas tai kaip aukšto intelekto koeficientas. Su aukštu IQ tau greičiausiai šiek tiek geriau seksis mokytis mokykloje arba universitete, bet jeigu tu tingėsi, jei nelankysi paskaitų ar pamokų, jei nedarysi namų darbų, tai galų gale tavo aukštas IQ vis tiek neduos gerų pažymių ir tave aplenks visi tie vidutiniokai.

Mokslininkai tyrinėja sėkmingiausių pasaulio žmonių karjeras, tokių kaip verslininkų, sportininkų, žvaigždžių ar rašytojų, ir pasirodo, jog dalis jų neturi jokio išskirtinio talento ir didelio IQ. Tada mes galime savęs klausti: „Palauk, o tai kaip jie atsidūrė toje viršūnėje?“ Pasirodo jie neturėjo išskirtinio talento. Jie viršūnėje atsidūrė tik dėl nuolatinio ir sunkaus darbo. Jie diena iš dienos, metai iš metų, dešimtmetis iš dešimtmečio sunkiai dirbo. Kai kurie švedų mokslininkų daryti tyrimai teigia, jog didelis valandų skaičius, praleistas dirbant prie vienos veiklos, o tiksliau apie 10,000 valandų, padeda pasiekti meistro lygį.

Tas pats dėsnis galioja ir santykiuose. Vyrai to nežino ir jie galvoja, jog viskas gausis natūraliai ir greitai.

– Ant ko dažnai parklumpa moterys ir ko jos intuityviai ne visada žino santykiuose?

Moterys yra jautresnės ir intuityvesnės ir kai jos pradeda bendrauti su vyru, jos geriau mato jo charakterį (geriau nei vyras moters) bei supranta, kad ateityje su juo gali būti problemų. „Bet jis toks gražus ir turtingas ir tarp mūsų yra tokia aistra“, – teigia jos man. Kai paklausiu jų, kodėl jos būna su vyrais, nors ir mato, kad ateity gali būti problemų, nes skiriasi jų vertybės, visos moterys tiki ta pačia pasaka: „Jis dėl manęs, Ražauskai, pasikeis“. Nu taip, laba diena. Vyrai keičiasi kol yra įsimylėjimo etape. Paskui viskas sustoja ir dažnai net grįžta atgal. Todėl jei renkiesi partnerį, tai žiūrėk, kad nebūtų pats gražiausias, pats aistringiausias ir pats fainiausias, nes šie dalykai, kas liečia įsimylėjimą visada praeis. Šios savybės yra nesvarbios, o kūnas visada pasens, susiraukšlės ir bus smirdantis ir negražus. Į ką tada reikia žiūrėti, renkantis partnerį? Svarbu, kad sutaptų vertybės, pasaulėžiūra ir kaip daktaras Stephen R. Covey’ssako, „paradigma“, t.y. kaip tu matai pasaulį, o ne visi tie šalutiniai dalykai.

Ko dar nepastebi moterys? Moterys dažnai mano, jog vyras turi suprasti jų jausmus ir emocijas. Vyrai prasčiau supranta jausmus, nes jie nėra tokie jautrūs ir intuityvūs. Taip, kai kurie vyrų psichotipai yra labiau emocionalūs (ir jie nebūtinai yra gėjai). Būna jautrių vyrų ir mes galime pasakyti, nors tai ir ne visai teisingas pasakymas – moteriškų vyrų. Tokie vyrai gerai jaučia moters emocijas, tačiau su jais būna kita bėda. Jie nemoka jų atlaikyti ir dažniausiai nėra ta ola, ar tas žaibolaidis šeimoje.

Taigi moterys klysta, turėdamos vidinį lūkestį, kad vyrai supras jos emocijas ir bus jautrūs. Kodėl jos taip mano? Nes įsimylėjimo laikotarpiu vyras yra absoliučiai nenatūralus, apspangęs kaip nuo kokių galingų narkotikų. Seratoninas, dopaminas ir kiti geri dalykai padarė labai stiprų poveikį ir vyras elgiasi nenatūraliai. Įsimylėjęs vyras yra daug mandagesnis, galvoja tik apie savo moterį, kas yra psichinė liga, nes nesveika nuolat galvoti tik apie vieną žmogų. Dėl to įsimylėjimas ir praeina, nes mes turime gyventi sveikoje būsenoje, o ne pamišimo formoje.

Kažkuria prasme įsimylėjimas yra liga ir ji turi praeiti. Kai vyras yra įsimylėjęs, jis elgiasi visiškai nenatūraliai ir moteris patiki, kad jis toks iš tiesų bus ir gyvenime.Iškart sakau, vyras toks nėra! Vyras, koks yra įsimylėjimo etape, vėliau toks nebus. Kaip sužinoti koks jis yra iš tiesų? Stebėk jo tėvus, paklausinėk draugų, giminių ir aplinkinių, paklausinėk jo buvusios partnerės. Pažiūrėk ar jis atsakingas žmogus, ar neturi skolų, ar jo neieško VMI ir sodra. Tai kažką apie jį iš tikrųjų pasakys. Jei jis nėra išsitrynęs senų įrašų socialiniuose tinkluose, gali pažiūrėti jo senas nuotraukas. Vyras pats nejaučia kaip įsimylėjimo laikotarpiu viską nori daryti dėl moters. Visa tai dings, kai praeis įsimylėjimas.

Tarkime, pora susitikinėja du mėnesius. Sėdi vaikinas prie kompiuterio. Prie jo prieina mergina ir klausia kur jie šį vakarą eis. Vaikinas iškart atsiplešia nuo ekrano ir eina kur tik jo svajonių moteris jam siūlo: ar tai jo nemėgstama opera, ar kinas, kurio jis visai nenori žiūrėti. Jis eina, kad tik būtų su ja. Visi šie dalykai praeis, o moterys šito dalyko nefiksuoja. Kai kurios tai suvokia, bet ne visos. Reikia sugebėti visa tai atmesti ir pagalvoti kaip seksis gyventi su jo vertybėmis, kai nuimsime visą tą žavesį, nubrauksime jo komplimentus ir viską, kas su laiku garantuotai praeis. Moterys to neplanuoja ir ant viso šito pakimba. Tuomet atsiranda vaikai, kurie atneša dar daugiau įtampos ir streso bei papildomų pokyčių į santykius. Taigi visų mūsų gyvenime laukia įdomūs dalykai. Ir tai tik keli niuansai su kuo dažnai susiduriu, kurių vyrai ir moterys dažniausiai nemato, tačiau jų yra ir daugiau.

Priklausomybės ir kaip santykiuose skiriasi poros tobulėjimo greičiai.

Jei vyras susirgo alkoholizmu arba tapo narkomanu, jei toks nebuvo prieš tai, tai yra greičiausiai ir moters indėlis.”

– Ką daryti, jei poroje vienas žmogus, turi kokią nors priklausomybę (pvz: alkoholis), o kitas to nepakenčia ir teigia, jog nuo to kenčia visa šeima. Ką tokiu atveju daryti?

Su kiekviena problema reikia atskirai dirbti ir žiūrėti kas ir kodėl, tačiau vyras šiaip sau iš oro, jei prieš tai negėrė, negertų.

– O jei vyras ir anksčiau išgėrinėjo, tačiau buvo nuostabus įsimylėjimo laikotarpis ir žmonai tai per daug nekliuvo.

Aš susiduriu su dviem atvejais. Pirmas dalykas, kai pagyvenęs su moterimi, prieš tai vyras negerdavo ir tik vėliau pradeda reguliariai gerti bei viską praranda. Čia sakyti, jog jis natūraliai blogas, negalima. Tai yra abipusis įdirbis. Taip, jis taip pat kaltas. Gal pas jį darbe buvo krizinis periodas ir žmonai buvo prasti metai. Jis pradėjo gauti mažiau dėmesio, patyrė daugiau streso ir pradėjo visa tai slopinti alkoholiu. Tačiau kodėl jis pradėjo tai slopinti alkoholiu? Visada yra šiek tiek indėlis ir iš antros pusės. Nedidelis, kartais gali būti didesnis, kartais mažesnis, bet jis visada yra. Kitaip sakant, kokios problemos bebūtų pas vyrą ar pas moterį, jei tarkime, moteris susirgo bambėjimu arba depresija, tai nėra, jog ji pati iš savęs bloga, visame tame yra ir vyro įdirbis.

Taigi, jei vyras susirgo alkoholizmu arba tapo narkomanu, jei toks nebuvo prieš tai, tai yra greičiausiai ir moters indėlis. Ir jei ji pradeda dirbti su savimi, elgtis ir kalbėti kitaip, kartais galima net ir labai sunkiai įklimpusį vyriškį ištraukti. Vėlgi viskas priklauso nuo pokyčių. Ar yra nusiteikusių dirbti. Užtenka, kad iš pradžių dirbtų vienas. Nereikia, kad abu, nes labai retai kada iškart abu dirba. Iš dešimt porų pas mane dažniausiai ateina tik viena pora, kur du žmonės nori dirbti ir konsultuotis. Dažniausiai ateina vienas žmogus. Tuomet klausiu: „Kodėl jūs viena, arba kodėl jūs vienas?“ Ir man dažniausiai atsako, kad antra pusė netiki santykiais, yra depresijoje, arba „tavo problemos, tu eik ir gydykis“.

Dažniausiai iš pradžių nori keistis ir dirbti tik vienas žmogus ir tam vienam reikia atrasi metodus kaip jis gali keisti savo požiūrį, savijautą, kokius pratimus atlikti, kokias knygas skaityti, kad prasidėtų judėjimas į priekį. O su laiku, kadangi vis tiek veidrodiniai neuronai egzistuoja, kaip ir mūsų vienas kito pajautimas ir pasąmonės ryšys, tais dalykais užsikrečiama. Praeina metai, kiti ir partneris prisijungia. Pradeda norėti tobulėti ir keistis, tačiau su viena maža sąlyga: jūs nenaudojate jokio psichologinio smurto ir nekišat jam jokių knygų per prievartą. Tokiu atveju, jei jis ir perskaitytų šią knygą, visa ši informacija užsiblokuos. Viskam savas laikas ir dažniausiai tobulėjimo greičiai poroje skiriasi. Būna išimčių, kai sutinku nuostabių porų, kurie kartu tobulėja. Tuomet duodu kryptį ir jie abu sėkmingai važiuoja daugybę metų į priekį, bet tai yra išimtis iš taisyklės. Taisyklė tokia, kad poroje augimo saviugdos, savianalizės ir dvasinių augimo greičiai skiriasi. Su tuo reikia išmokti dirbti, susitaikyti ir priimti kitą. Vietoj to, kad sakytumėte: „Jis nevykėlis. Aš čia tiek pradėjau medituoti, jogą užsiimti, o jis su manimi nebespėja. Aš tobulėju jau trys metai, o jis koks buvo, toks ir yra.“ Ne. Jis nėra toks, koks buvo, nes pamažu ir jo pasąmonėje kaupiasi tavo visas tobulėjimas, tiesiog išorėje gal dar nesimato ženklų.

– Santykiai per atstumą. Už ar prieš? Lietuvoje nemažai žmonių gyvena tokiu ritmu, jog vyras uždarbiauja užsienyje, o žmona su vaikais gyvena Lietuvoje. Jie susimato kartą į mėnesį ar kartą į du mėnesius. Tavo manymu, tai kenkia santykiams?

Kiekviena pora yra unikali ir aš niekada nesiremiu savo nuomone, nes ji nieko verta. Stengiuosi žiūrėti ką sako mano seni patyrę mokytojai, kurie konsultuoja žmones visą savo gyvenimą ir ką sako moksliniai tyrimai, filosofiniai traktatai. Kitaip sakant, ką sako žmonijos išmintis, mokslas ir patyrę ekspertai.

Ką šiuo atveju sako mokslas? Santykiai per atstumą kenkia. Jei jie tęsiasi pakankamai ilgai, dažniausiai baigiasi arba skyrybomis, arba neištikimybe, arba tiesiog santykių atšalimu.Todėl poroms rekomenduoju daryti kuo trumpesnius išsiskyrimus. Jei niekaip kitaip neišeina ir vyras tik kitoje šalyje gavo darbą ir tu negali važiuoti pas jį gyventi, reikia kuo dažniau susitikti, kuo dažniau bendrauti per Skype ar  Facebook bei palaikyti ryšį. Kuo dažniau palaikyti gyvą ir negyvą kontaktą ir kai tik bus galimybė apsigyventi kartu.

Santykiai per atstumą yra pavojingas dalykas. Nebent dažnai vienas pas kitą skraidote. Žinau nemažai šeimų, kur vyras dirba Norvegijoje, daug uždirba ir vos ne kiekvieną savaitgalį grįžta namo. Tokie santykiai yra dar dar, tačiau jei pora susitinka retai, dažniausiai santykiai per atstumą su laiku padaro neigiamą poveikį, todėl aš to klientams nerekomenduoju.

Puikiai suprantu, kai susiklosto tokia situacija, kai nėra pinigų ir nėra ką daryti. Tačiau tuomet reikia planuotis ir dėliotis viską taip, kad ši situacija tęstųsi kuo trumpiau ir žmonės kuo dažniau susieitų. Ši tema yra gan populiari lietuvių tarpe, todėl esu paskaitęs ją mūsų uždaroje grupėje. Grupės nariai gali pageidauti bet kokią jiems aktualią temą. Daug kas pageidavo būtent šios temos – santykiai per atstumą. Taigi grupėje rasite valandos laiko seminarą apie šią keblią situaciją

Internetinės pažintys

Taip pat būna ir šiek tiek kitokia situacija. Kai kurie vyrai, turėdami tam tikrų psichinių sutrikimų ar traumų iš vaikystės, mėgsta turėti moterį per atstumą. Susiranda internete moterį, kuri yra vieniša ir nori dėmesio. Apipila ją komplimentais, savo dėmesiu ir taip jie pradeda bendrauti per atstumą. Tačiau jie yra skirtingose šalyse ar miestuose ir beveik niekada nesusitinka gyvai. Yra buvę, kai moterys man teigė, kad jau trys metai kaip bendrauja su vyru ir laiko jį savo vyru, tačiau man paklausus kiek kartų šie buvo susitikę gyvai, atsako, jog tik kartą. Tokiu atveju vyras yra ligonis, priklausomas nuo moters, kuris ja naudojasi. Jei žmonės pradėjo bendrauti per atstumą, tai jau kitas seminaras. Esame grupėje kalbėję apie šią temą. Internetinės pažintys ir pažintys per atstumą. Ką šiuo klausimu sako ekspertai? Reikia kuo greičiau pažintį per atstumą padaryti gyva ir realia pažintimi. Iš pradžių galima bendrauti bet kokia forma, tačiau būtinai reikia perkelti savo bendravimą į realų pasaulį. Būna, jog gyvai susitikus išsisklaido daug iliuzijų, todėl reikia susitikti gyvai.

Ar verta sutuoktiniui suteikti antrą šansą?

Da viena gyvenimiška situacija. Du žmonės gyveno kartu, susilaukė vaikų, tačiau dėl tam tikrų priežasčių išsiskyrė. Po kurio laiko vienas iš jų suvokia, kad nori grįžti pas buvusįjį. Ar verta bandyti dar kartą? Daugelis teigia, jog jei jau nepavyko iš pirmo karto, antrą kartą geriau ant to pačio grėblio nelipti.

Jei jūs gyvenote ilgą laiką kartu, tai yra apie 5, 10 ir daugiau metų, turėjote bendrą buitį ar turėjote vaikų, visuomet patariu lipti ir antrą, ir trečią, ir ketvirtą kartą ant to pačio grėblio!Ką rodo tyrimai? Jeigu partneriai buvo susipykę ir išsiskyrę, bet kažkuris arba abu šiek tiek padirbo, pastudijavo ir suprato savo klaidas arba bent jau nori jas suprasti, vaikšto pas koučerį ar kitą specialistą, būna, kad poros susilipina ir tampa žymiai geresne šeima negu buvo prieš tai. Čia kaip kariuomenėje: už vieną karį jau dalyvavusį mūšyje, net ir sužalotą, duoda tris naujokus. Jis atstoja tuos tris naujokus, nes jis jau matė ugnį ir dalyvavo kare, matė sproginėjančias bombas ir jo jau niekas neišgąsdins. Jis matė mirštančius žmones. Toks karys, kad ir sužeistas ir nebe jaunas, yra žymiai vertingesnis mūšio lauko sąlygomis nei trys nauji žali berniukai su tatuiruotėmis grįžę iš kariuomenės stovyklos. Santykiuose lygiai tas pats. Jei žmogus su tavimi išgyveno gilias krizes ir praėjo visus keturis etapus (įsimylėjima, pripratimą, trūkumų matymą ir konfliktus) tai puiku. Čia tas pats kaip mokykloje, jei iš dvylikos klasių praėjai šešias, kam tau viską mesti ir pradėti vėl nuo pirmos klasės? Tęsk toliau ir lipk ant to pačio grėblio vėl ir vėl, bet nelipk tokiomis pačiomis sąlygomis.

Mano mokytojai pataria: pasiskaityk knygų, nueik pasikonsultuoti su psichologu, padirbėk. Padaryk vidinį darbą, nes kaip Einstein‘as yra pasakęs: „Daryti tą patį ir tikėtis naujų rezultatų yra beprotybės apibrėžimas“. Taigi, nereikia daryti to paties ir eiti su tuo pačiu žmogumi į santykius, kai savyje nesi padaręs jokio pokyčio.  O jei mums sako: „Ne, taigi viskas gerai, nereikia tau nieko keisti, jį reikia keisti.“ Ne, ne jį reikia keisti, šeimos susilipina ir tampa daug stipresnės, jei bent vienas šeimoje padaro pokyčius, padirbėja, tuomet jie susieina ir abu padirbėja. Nemažai mano klientų yra išsiskyrę ir kažkuris vienas atsibunda ir supranta, kad skirdamasis padarė klaidą ir reikėtų pabandyti antrą kartą. Kaip įtikinti, kaip grįžti pas žmogų ir vėl viską pradėti? Mes pakalbame, susidėliojame žingsnių programą, žmogus pradeda dirbti, daryti pratimus ir kai kurie po to magiškai sulimpa atgal ir turi nuostabias šeimas.

Todėl žmogus, su kuriuo jau daug metų pragyvenai ir turi skaudžią patirtį, yra žymiai vertingesnis už naują žmogų, su kuriuo dar nematei buities problemų. Jog nueitumei vėl į tą pačią konfliktų stadiją (o visi iki jos nueina anksčiau ar vėliau), tau su tuo nauju partneriu reikės pragyventi gal dešimt metų, kad praeitų įsimylėjimas ir pripratimas ir ateitų trūkumų matymo stadija ir ginčai bei konfliktai. Kam tau gaišti savo brangų gyvenimą, jei tu jau turi žmogų su kuriuo visi etapai praeiti?? Galima su juo imti ir dirbti. Neverta gaišti savo gyvenimo ir laiko, ypač moteriai, kur metai dirba ne jos naudai, turiu omeny galimybę susilaukti vaikų, grožį bei kūną. Vyruose ne taip matosi bėgantys metai, todėl vyrui net ir vyresnio amžiaus, yra truputį lengviau sukurti šeimą, tačiau moteriai slenkantys metai yra į nenaudą. Turi žmogų su kuriuo pragyvenai dešimt metų, su juo praėjai visus pradinius etapus, jau matei blogiausią jo versiją, jau blogiau gal ir nebebus, tad kodėl gi nepabandžius sulipdyti šių santykių?

– O ką daryti, jei išsiskyrimo priežastis buvo neištikimybė?

Tai lengvai pataisoma ir nėra čia nieko ypatingo. Turiu daug klientų, kurie susidūrė su neištikimybe ir jie susitaikė. Pradėjo bendrauti ir po kurio laiko tapo dar geresnėmis šeimomis nei buvo prieš tai. Kaip ir minėjau, už traumuotą kareivį, dalyvavusį mūšyje, duoda daug naujokų. Vyras ar moteris, kurie jau yra daug matę, yra vertingesni už tą žalią žmogų iš gatvės, su kuriuo nežinai kas laukia. Su šituo žmogumi jau žinai kas bus, tu žinai kur problema – neištikimybėje. Su neištikimybe dar galima dirbti, tai nėra pasaulio pabaiga. Žinoma, tai nėra gerai. To nereikia siekti, bet jei jau taip nutiko, su tuo galima bandyti dirbti. Klysta ir paslysta visi. Įsivaizduok, kaimynas eina gatve, nugriuvo ir susilaužė ranką. Nesakysi juk: „Koks kvailys. Žmona turėtų skirtis su juo, jis toks neatsargus“. Kiekvienas žmogus šitame gyvenime gali suklysti ir paslysti. Niekas nėra apdraustas. Jei tavo partneris paslydo, tai dar nereiškia pasaulio pabaigą. Su tuo galima dirbti, bet reikia kažką su tuo daryti, o ne tiesiog susitaikyti ir gyventi toliau, nes tuomet tai greičiausiai kartosis.Todėl reikia daryti pokyčius ir dirbti, tačiau nesiskirti. Galbūt reikia pagyventi atskirai, padaryti šokoterapiją, tačiau neskubėti skirtis. Kam prarasti tuos brangius metus su žmogumi, su kuriuo greičiausiai galima viską sutvarkyti? Reikia tik darbo ir noro.

Aš nesu tas, kuris pasisako už greitas skyrybas. Žinoma būna atvejų, kai tarkime vyras naudoja žmoną kaip bokso kriaušę, arba ji yra nimfomanė, arba žmogus suserga psichine liga. Tuomet reikia skirtis arba gydytis. Bet tai būna retai, iš 100 gal 1 atvejis. Visais kitais atvejais reikia neskubėti skirtis, o skubėti suprasti kitą, dirbti, pradėti skaityti knygas, nes greitos skyrybos nieko gero neatneš.

Vis dėlto nieko gero neatneš ir nieko nedarymas ir tik tikėjimasis, jog gal jis/ji pasitaisys ar pats/pati susipras. Ne, nepasitaisys ir nesusipras. Situacija tik blogės. Liga negydoma progresuoja. Jei sergi, reikia gydytis. Nesėdi rankų sudėjus ir nesakai: „Koks gražus vėžys“ arba „koks geras gripas“. Jei nieko nevartosi ir tiesiog gulėsi, gripas nepraeis, o galimai tik komplikuosis. Santykiuose lygiai tas pats. Jei juose yra kažkas blogai, reikia įsikišimo, o ne tiesiog gulėti ir nieko nedaryti bei tikėtis, jog viskas savaime praeis. Yra tokių išimčių, tačiau jos retos. Mano nuomone, kai yra problema, ją reikia tvarkyti. Jei tau skauda dantį, gi nelauki kol jis užpuliuos. Eini pas dantistą, jis apžiūri, pasidaro diagnozę ir gydo. Lygiai tas pats psichologijoje, tik čia reikia ne dantį ištraukti, čia gerokai viskas sudėtingiau…

 

Dariaus Ražausko rekomenuojama literatūra

– Kokias knygas gali patarti paskaityti poroms, kurios nori pagyvinti ir išlaikyti savo santykius sveikus? Tačiau tokias knygas, kuriose yra praktinių patarimų.

• Pirmiausia, tai psichologo Olego Gadeckio knyga „Likimo dėsniai“. https://www.patogupirkti.lt/knyga/likimo-desniai-arba-trys-zingsniai-i-laime-ir-sekme.htmlTai puiki knyga, išleista į tris ar keturias kalbas. Lietuvoje jau išleista trys jos tiražai.
• Būtinai rekomenduoju perskaityti poroms ir ne tik poroms (nes santykiams reikia ruoštis) Gary Chapman „Meilė santuokoje“ https://www.knyguklubas.lt/meile-santuokoje-apie-meiles-pokycius-santykiuose
• Rekomenduoju perskaityti lietuvių psichologės Linos Vėželienės knygą „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“. Puiki terapeutė ir specialistė, labai giliai mąsto ir jos knyga yra fantastiška.
• Taip pat rekomenduoju Mark Gungor „Per juokus į geresnę santuoką“ https://www.knyguklubas.lt/mark-gungor
• Galima perskaityti ir nepakenks žinoti Gary Chapman‘o „Penkios meilės kalbos“ https://www.kitokiezmones.lt/gary-chapman-knygos-penkios-meiles-kalbos-apzvalga/Ši knyga padės suprasti ir geriau priimti partnerį.
• Rekomenduoju dvasinę ir ezoterinę autobiografinę knygą, parašytą Radhanatha Swamis „Kelionė namo“. Ji padės giliau į save pasinerti. Šią knygą, beje, visiškai nemokamai galite perklausyti Youtube kanale. Įveskite Edgaras Lubys „Kelionė namo“. Spausdintą knygą galima įsigyti bet kuriame knygyne. Tai nėra santykių knyga, tai knyga apie gyvenimą. Ją rekomenduoju, kai matau kad žmogus yra santykiuose pavargęs. Ji padės atgaivinti širdį. Iš daugelio žmonių susilaukiu gero atgalinio ryšio. Žmonės teigė, kad ši knyga juos supurtė ir padėjo daug ką apmąstyti.
• Jei žmogus supranta rusiškai, patariu paklausyti daktaro Olego Torsunovo įrašus. Jis visiškai nemokamai yra sudėjęs apie 2,000 seminarus į Youtube kanalą. Didžioji dalis jo seminarų yra apie santykius ir psichologiją.
• Anglų kalba apie santykius rekomenduoju paklausyti profesoriaus Jordan‘o Peterson‘o įrašų.
• Kalbant apie santykius tarp vaikų ir tėvų, rekomenduoju Lietuvoje nueiti į Vaido Arvasevičiaus seminarus, mokymus arba stovyklas.
• Kalbant apie tėvo ir sūnaus santykius rekomenduoju tą patį Vaidą Arvasevičių ir Mindaugą Vidugirį. Internete rasite jo stovyklų ir mokymų. Jis puikiai atskleidžia tėvo ir sūnaus santykį.

Kur galima rasti daugiau informacijos apie tavo mokymus bei individualias konsultacijas?

Nemokamai daug mano straipsnių yra sukelta į svetainę www.esujums.lt Ten yra du straipsniai, kurie labai atitinka šios dienos temą. Nuėjus į svetainę, paspauskite „straipsniai“ ir susiraskite straipsnius, kurie vadinasi „Kaip padėti savo vyrą į vietą“ ir „Kaip padėti savo moterį į vietą“. Ten yra patarimų į ką galima atkreipti dėmesį, aišku tai yra nebaigtiniai sąrašai, o tik pradinė informacija. Tačiau, jei kažkas klausosi šio įrašo ar skaito straipsnį, rekomenduoju užmesti akį į šiuos du straipsnius. Gal rasi sau kažko naudingo? Ką tik minėtos knygos tau toliau padės pagilinti žinias ir pamatyti visą situaciją plačiau.

Tačiau, jei jauti, kad skaitai, bandai, bet vis tiek klimpsti ir nieko nepavyksta pakeisti, tuomet patariu nevaidinti supermeno ar herojaus. Atmink, kai skauda dantį, eini pas dantistą, kai permušinėja širdį, eini pas kardiochirurgą, kai nori numesti svorį, eini pas trenerį, susidarai mitybos planą ir t.t. Tai kodėl, kai pas tave byra santuoka ir skauda psichika nesusirandi žmogaus, kuris yra psichologas arba psichoterapeutas? Kodėl tau nenusimetus tos „aš viską galiu“ aureolės ir negauti pagalbos? Juk kartais pačiam neužtenka jėgų visko įveikti.

– Ir greičiausiai tai reikėtų daryti ne tuomet, kai jau patiri krizę, o kai dar viskas gerai…

Idealiame pasaulyje žmonės turėtų profilaktiškai lankytis pas gydytojus ir tikrintis sveikatą, tačiau dažnai žmonės tikrinasi sveikatą, kai kažkas pradeda skaudėti. Tai lygiai tas pats ir su santykiais. Didžioji dalis žmonių pas mane ateina tuomet, kai jie stipriai konfliktuoja, kai jau išsiskyrė arba, kai nutiko koks smurtas. Žinoma, jog lengviau dirbti, kai žmonės ateina tuomet, kai pas jų pykčiai tik prasidėjo. Yra atvejų, kai klientai ateina po vienerių metų santuokos ir teigia, jog šiek tiek pradėjo pyktis ir ieško patarimų. Tokiu atveju dirbti yra daug lengviau, bet įmanoma pasiekti pergalę ir kai žmonės jau išsiskyrę, tikrai būna sėkmės atvejų.

Taigi, apibendrinant mūsų pokalbį, galiu pasakyti, jog idealių vyrų nėra, idealių moterų nėra. Geriau dirbti ir tęsti santykius su tuo, kuris yra šalia, bet dirbti rimtai, o ne sėdint ir žiūrint televizorių ir laukiant kol jis/ ji pasikeis. Taip niekada nebus. Reikia imtis naujų veiksmų ir dalykų.

Jei jums patiko šis pokalbis ir norisi daugiau informacijos apie Dariaus Ražausko paslaugas ir konsultacijas, užeikite į jo svetainę www.esujums.lt Ten rasite nemokamų straipsnių, video įrašų ir nuorodų į Youtube kanalą ar Facebook. O norintiems dar giliau studijuoti, prisijunkite prie uždaros internetinės mokyklos, kurioje yra virš 100 seminarų. Juos visus galėsite perklausyti jums patogiu laiku. Seminaruose kalba ne tik Darius, tačiau ir jo kolegos, kaip pavyzdžiui, gydytoja Asta Keturkienė  ir Vaidas Arvasevičius bei kiti. Temos įvairios, ne tik apie santykius, tačiau ir apie mitybą, mažų vaikų, paauglių auklėjimą ir t.t.