2020-11-10

Dr. Michael C. Reichert „Kaip užauginti sūnų“ knygos apžvalga

Share46

46 Shares

Dr. Michael C. Reichert „Kaip užauginti sūnų” knygos apžvalga

Ši knyga skirta:

berniukų tėvams
darželių auklėtojams
mokytojams
treneriams
Visiems, kam rūpi berniukai ir jų gerovė.

„Kaip užauginti sūnų“ knygos apžvalgoje patarimų ras visi, kurie:

Augina mažus berniukus
Augina paauglius
Pedagogai ir treneriai ras patarimų kaip rasti bendrą kalbą net ir su „šalčiausiais“ berniukais.

Ar kada susimąstėte, jog bendraujant su berniukais, elgiatės kitaip nei su mergaitėmis? Pripažinkime, mus nesąmoningai veikia vyriškumo stereotipai, kurie daro įtaką mūsų požiūriui į berniukus jau nuo pat jų užsimezgimo įsčiose. Tačiau šis mūsų požiūris, lemia berniukų emocinę atskirtį. Augant, jie neranda kam išsikalbėti, kad galėtų nuslopinti sudėtingus jausmus, todėl yra priversti užsigrūdinti, nebūti pažeidžiami, būti „vyrais“.

Knygoje „Kaip užauginti sūnų“ jūs rasite nemažai naudingų patarimų kaip auginti stiprius, savimi pasitikinčius, nepasiduodančius kitų įtakai ir mylinčius berniukus, kurie išaugs į dorus ir vyriškus vyrus. Daugelis jums girdėtų frazių bus paneigtos ir moksliškai pagrįstos.

Knygoje autorius, kuris yra psichologas, mokslininkas, visą savo gyvenimą paskyręs darbui su vaikais, pateikia ir cituoja daug kitų autorių, naujų tyrimų rezultatų ir straipsnių. Jis aprašo įdomių pavyzdžių iš konsultacijų ir praktinių patarimų, kuriais gali pasinaudoti ne tik tėvai, tačiau ir pedagogai.

„Kaip užauginti sūnų“ knygoje radau geros statistikos ir minčių visais berniukų augimo laikotarpiais. Knyga pravers auginantiems darželinukus ir auginantiems paauglius. Autorius paliečia daug jautrių ir nemalonių temų, tarp kurių yra ir berniukų paauglystės laikotarpis, kuomet jie pradeda domėtis lytiniais santykiais, pornografija, alkoholiu ir pan.

Taigi, kelios mintys ir patarimai, kurie pravers auginantiems mažus berniukus:

Autorius knygoje pateikiq daug naujų tyrimų, kurie paneigia iki šiol nusistovėjusius stereotipus, jog berniukai savo vidiniu pasauliu labai skiriasi nuo mergaičių. Pavyzdžiui: darželyje stebėdama 4-6 metų berniukus, psichologė pastebėjo, kaip buvę dėmesingi, aiškiai išreikšdavę savo jausmus berniukai ilgainiui imdavo apsimetinėti, darėsi uždaresni. Jie tapo santūrus ir ne tokie džiugūs. Berniukai tiesiog pradėjo suprasti, jog aplinkai labiau rūpi ne tai, kokie jie yra, o tai, kaip jie atlieka savo, kaip berniukų vaidmenį. Taigi, suaugusieji, gal ir nesąmoningai, tačiau jau nuo pat mažumės su berniukais elgiasi kitaip nei su mergaitėmis, nors jų jausmų pasaulis ir poreikiai yra tokie patys.
Gyvenimas su „vyriškumo kauke“ ilgainiui sunaikina berniukų gerąsias savybes, jie praranda ryšį su kitais žmonėmis ir su savimi.
Berniukai yra pažeidžiami ir jaučiasi neatitinkantys reikalavimų, nes yra dažnai gėdinami. Pasak psichologų, berniukai anksti – iki penkerių metų – išmoksta, kad turi rengtis, valgyti ir elgtis tam tikru būdu, nes kitaip bus gėdinami. Berniukai jau nuo ketverių metų patiria įtampą dėl nepasiekiamų vyriškumo standartų. Viskas prasideda tiesiog erzinimu, jog jie žaidžia „mergaitiškus“ žaidimus ar yra „viščiukai“, „mamyčiukai“. Tai yra iš kartos į kartą perduodama tradicija, kuri paveikia berniukų savęs suvokimą ir jie išmoksta savo abejones pasilaikyti sau. Jie pradeda slėpti savo tikrąjį „aš“ net ir nuo artimiausių žmonių, nes dažniausiai šie žmonės juos ir pradeda gėdinti patys pirmieji.
Ar tikrai yra ne vyriška turėti artimus santykius su motina? Įprastas noras berniukui būti su mama tampa įtartinas, kai jis gauna žinutę, kad turėtų būti kietas ir savarankiškas. Pasak psichologų, šis skausmingas atsiskyrimas, daugeliui jaunuolių sukelią gėdą ir priverčia atitolti nuo motinų labiau nei norėtų – gniuždantis emocinio berniuko gyvenimo sutrikdymas. Kai kuriems berniukams ryšio trūkumas sukelia pyktį ir įniršį. Kuo labiau kiti neleis berniukams priimti jų jaučiamų jausmų, tuo didesnė tikimybė, kad jie atsigręš į vieninteles leistinas emocijas – susijusias su agresija. Taigi, suaugusieji gėdindami berniukus, jog šie yra „mamyčiukai“ daro jiems „meškos paslaugą“. Berniukai savo jausmus pradeda išreikšti tik vieninteliu jiems leistinu būdu – pykčiu, nes juk iš mergaičių žmonės dažnai tikisi, jog jos bus mielos ir sulaikys pyktį, o štai berniukams yra leidžiama „išsilieti“. Todėl daug labiau tikėtina, jog berniukai bus agresyvūs ir priešiški, „vogs“ ar dalyvaus kitoje asocialioje veikloje.
Ar tikrai motinos turėtų atsisakyti artimų santykių su sūnumis, nes gali juos išlepinti ir pakenkti jų vyriškumui, paversdamos juos mamyčių sūneliais? Iš tiesų tai prieštarauja visoms raidos tyrėjų išvadoms apie vaiko juntamą saugių ir patikimų santykių poreikį. Vaikas, nepatiriantis besąlygiškos tėvų meilės, užaugs ne toks savimi pasitikintis ir nemokės atsispirti kitų įtakai.

Todėl mamos nebūkite imlios šios netikusioms idėjoms, pažeidusioms jūsų motinystės instinktus. Palaikykite ir mylėkite sūnus taip pat kaip mylite ir dukteris. Jų vyriškumas nuo to tikrai nenukentės.

Keli patarimai, kurie gali praversti auginant berniukus paauglystės laikotarpiu

Nuo pradinių klasių iki paauglystės vyriškos draugystės berniukams – pagrindinis būdas ugdytis santykių įgūdžius ir atrasi artimą ryšį už šeimos ribų. Būdami su draugais, berniukai mokosi rūpintis, pasitikėti, duoti ir imti. Vieni iš kitų vaikinai semiasi vertybių, nors pagrindus jie jau būna gavę šeimose. Tačiau jau seniai dėl iškeiptų vyriškumo stereotipų berniukai drovisi pernelyg artimų draugysčių su kitais berniukais. Jie nenori pasirodyti homoseksualais.

Berniukų draugystės gali paskatinti tobulinti svarbiausius bendravimo įgūdžius, tačiau kartais jos gali turėti ir neigiamą poveikį. Brolijos kartais skatina ekstremalią vyriškumo versiją, iškreipiančią sveikas vertybes ir mąstymą.

Kaip šiuo atveju gali pagelbėti tėvai ir mokytojai?

Visų pirma, reikia priminti, jog „norint turėti draugą, reikia tokiu būti pačiam“. Artimas tėvų ryšys su berniuku stiprina jo gebėjimą išreikšti šiltus jausmus kitiems. Taigi nuo pat ankstyvos vaikystės reikia stengtis palaikyti artimą ryšį su sūnumis. Vėliau jis mokės atsispirti kitų įtakai ir labiau savimi pasitikės.

Ką daryti, jei vis dėlto pamatėte, jog jūsų paauglys pradeda nuo jūsų atitolti, keistis ir darosi paslaptingesnis?

Pasistengti atkurti prarastą ryšį. Tai gali užtrukti. Ypatingai, jei tarp jūsų yra atsiradęs didelis atstumas. Galima pradėti nuo išklausymo. Nukreipti dėmesį į sūnų, jo klausytis ir stebėti jo reakcijas į jūsų bandymą užmegzti pokalbį. Nereikėtų bandyti spręsti jokių problemų. Jūsų tikslas tėra atkurti ryšį ir pasitikėjimą.
Gilėjant jūsų ryšiui ir pamažu atsirandant dialogui, galima bandyti atvirai pasikalbėti apie iššūkius, kuriuos pastebėjote. Pastebėjimai turėtų būti reiškiami ne kaip kaltinimai, o kaip užuojauta ir palaikymas. Galima pasidalinti asmeniniais išgyvenimais ir panašiais pavyzdžiais, taip sumažinsite berniuko nusistatymą.
Jei berniukas yra ypač sutrikęs ir patiria sunkumų su draugais, prisibelsti prie jo gali būti labai sunku. Tėvams reikėtų apsišarvuoti kantrybe ir kurti ryšį pamažu. Parodyti, jog norite praleisti kartu su juo laiką. Jei tai ir reikštų tiesiog sėdėjimą šalia ir tylėjimą. Galite jam pasakyti kažką panašaus: „Tu esi mano prioritetas. Būsiu su tavimi, kad ir kas nutiktų. Tau nebūtina su manimi maloniai elgtis, noriu pažinti tave tokį, koks tu esi“. Galite pradėti pamažu įsitraukti į sūnaus veiklą, nors ji jums ir neatrodo prasminga. Svarbu parodyti, jog jums rūpi.

Taigi, jei jaučiate, jog atitolote nuo savo paauglių sūnų ir norite surasti kelią į jų širdis, anot knygos autoriaus, tinkamiausias būdas tai padaryti – patenkinti berniukų prieraišumo poreikį. Jūs turėtumėte mokėti juos išklausyti, neperšant savo nuomonės ar patarimų. Taip padėsite berniukams ugdyti pasitikėjimą savimi ir ryžtą kovoti už save. Tėvai turi išmokti valdyti save ir neleisti savo emocijoms prasprūsti. Jei tėvų jausmai nustelbs gebėjimą klausytis, berniukai tiesiog nusišalins ir užsisklęs savyje.

Patartina iš anksto nusistatyti paroje laiką, kai jūs nieko kita nedarysite, kaip tik skirsite visą savo dėmesį berniukui ir jo pasirinktai veiklai. Būtina parodyti norą, jog norite pažinti savo sūnų, kreipiant dėmesį į tai, kuo jis nori užsiimti. Tokiu būdu jūs tarsi įdedate pinigų į vaiko banką: tai jį apsaugo nuo ateities įtampų.

Naudinga informacija visiems mokytojams, kurie nori prasiskverbti iki „šalčiausių“ berniukų širdžių.

Naujausių tyrimų duomenys rodo, jog berniukai iš prasčiau gyvenančių rajonų, lankę prastesnes mokyklas, turėjo daugiau lankomumo ir elgesio problemų nei jų seserys. Jie rečiau baigdavo mokyklą ir dažniau patekdavo į nepilnamečių teisingumo sistemos akiratį. Šie veiksniai labiau veikė berniukus, o ne mergaites todėl, kad tokia gyvenamoji aplinka ir mokykla dažniausiai yra labiau nepalanki berniukams. Tokioje kultūroje gyvenantys žmonės visai kitaip suvokia „vyriškumą“, todėl atitinkamas yra ir auklėjimas. Taip pat tokioje aplinkoje sąlygos mokytis yra sudėtingesnės.

Kaip berniukus labiau įtraukti į mokslus?

Nauji tyrimai atskleidė, jog berniukus galima sudominti ir paskatinti. Tai padaryti gali mokytojai, kurie sugeba „prasikasti“ pro berniukų gynybinį šydą ir sukurti su jais ryšį. Vaikai negali atsispirti kvietimui kurti santykius, jei juos plėtoti siūlo šiltas ir jais besidomintis mokytojas. Mokytojai savo kailiu patyrė, jog norint pasiekti berniuką, reikia kurti santykius atsižvelgiant į berniuko asmenybę. Mokyklose, deja, dažniausiai visi mokinami tuo pačiu būdu ir su jais visais bendraujama vienodai, nors visų vaikų asmenybės skiriasi kaip diena ir naktis, tad prie jų prieiti reikia skirtingo bendravimo.

Pagrindinės mokytojų savybės, padedančios sukurti ryšį net ir su didžiausiomis neklaužadomis:

Dėstomo dalyko profesionalumas. Mokinius žavi, kai mokytojas akivaizdžiai domisi savo dėstomu dalyku.
Aukšti standartai. Mokiniai jaučia pagarbą, kai mokytojas turi aiškius ir reiklius klasės elgesio standartus.
Nuoširdus domėjimasis kiekvienu mokiniu. Berniuko suvokimas, jog mokytojas pažįsta ji geriau, nei tik septintos klasės matematikos mokinį, padidindavo mokinio norą atlikti užduotį.
Besidomintys panašiu pomėgiu. Asmeniniai interesai – tai patikimas būdas kurti santykius.
Panašūs mokytojų ir mokinių bruožai. Jei mokytojai yra išgyvenę panašias problemas, kaip jų mokiniai, jiems lengviau rasti ryšį.
Mokytojams, kurie sugebėdavo nesuasmeninti berniukų pasipriešinimo, o priimti tai su humoru, dažniau pasisekdavo rasti bendrą kalbą su vaikais.
Pažeidžiamumo parodymas. Tai mokėjimas atsiprašyti ir parodyti, jog ir mokytojai kartais klysta. Taip pat kai kurių asmeninių sunkumų atskleidimas, tokiu būdu parodant, jog klysti žmogiška ir visi mes kartais priimame netinkamus sprendimus.

Pabaigai

Sutinku, jog knygų auklėjimo tema „prikepta“ išties nemažai. Tačiau „Kaip užauginti sūnų“ patraukė mano dėmesį ne tik dėl ilgametės autoriaus darbinės patirties, bet ir dėl didelio kiekio surinktų naujų tyrimų duomenų.

Knygoje autorius paliečia sudėtingas temas ir aprašo įvairius berniukų augimo laikotarpius, todėl tai tikrai nėra lengvai skaitomas romanas. Knygą patariu skaityti iš lėto, pasibraukiant jums patikusias vietas, kad galėtumėte karts nuo karto prie jų grįžti, kai susidursite su tam tikromis auklėjimo problemomis.

Šią ugdomojo pobūdžio knygą rekomenduoju perskaityti visiems tėveliams ir pedagogams, kuriems rūpi berniukų gerovė ir kurie nori atnaujinti savo žinias apie auklėjimą. Jei manote, jog jūsų vyrai neims tokios knygos į rankas dėl jiems augant susiformavusių „vyriškumo“ stereotipų, perskaitykite vakare gulint lovoje jums patikusias pastraipas garsiai, nes autoriaus mintis tikrai verta išgirsti ne tik mamoms, bet ir tėčiams.