Neuromokslininkė, verslo ir karjeros koučerė Gabija Toleikytė
„Atsimenu darželyje gulėdama lovoje ir skaičiuodama radiatorius, svajodavau apie profesorės karjerą. Įsivaizduodavau kaip duodu interviu, kuriame pasakoju apie savo dėstytojos darbą“, – būsimoji neuromokslininkė dar ankstyvoje vaikystėje turėjo ambicingas vizijas ir žinojo, kad jos gyvenimo kelias yra edukacija.
Kas galėjo žinoti, jog iš mažo Švėkšnos miestelio kilusi Gabija Toleikytė, atlikinės doktorantūros mokslinius tyrimus Londono universitete ar studijuos magistrantūrą Helsinkio Universitete. Beje, Gabijos moksliniai tyrimai sulaukė geriausio Lietuvos magistro darbo apdovanojimo iš pačios Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Ji yra viena iš 5 jaunųjų mokslininkų iš viso pasaulio, gavusių prestižinę Wellcome Trust 4 metų stipendiją neuromokslų doktorantūros tyrimams atlikti University College Londono universitete.
30 metų ji jau buvo kvalifikuota neuromokslų daktarė, sėkminga verslo ir karjeros koučerė, dirbanti su įmonėmis ir moksliniais centrais Didžiojoje Britanijoje. Gabija konsultuoja įvairiais gyvenimo klausimais, pradedant nuo lyderystės ir verslo iki asmeninių siekių ar santykių. Visos jos konsultacijos yra pagrįstos mokslu ir tyrimais. Šiame interviu išsiaiškinome kodėl G. Toleikytė pasirinko mokslus apie smegenis, kaip ji pasitelkė neuromokslus ir pakeitė savo gyvenimo kryptį, jog padėtų šimtams žmonių. Gabija taip pat atskleidė penkis pratimus, kuriuos visi galime atlikti, siekiant pagerinti smegenų produktyvumą. Tad nieko nelaukite ir perskaitykite šį trumpą, tačiau įkvepiantį ir naudingą interviu apie mokslininkę, dėstytoją, koučerę ir mamą – Gabiją Toleikytę.
Vaikystė. Mokslai. Studijos.
– Gabija, esi kilusi iš Švėkšnos, vėliau mokeisi Šilutės mieste. Kokie mokslai tau geriausiai sekėsi mokykloje?
Man labiausiai patiko ir geriausiai sekėsi tikslieji mokslai: matematika, fizika, chemija, biologija.
– Kuo vaikystėje svajojai tapti?
Matematikos profesorė. Atsimenu jau darželyje svajodavau kaip vieną dieną iš manęs ims interviu ir aš pasakosiu apie savo profesorės darbą. Mane visada labai žavėjo mokslas.
– Iš pradžių Vilniuje studijavai molekulinę biologiją? Kada supratai, jog nori tapti neurologe? Kodėl nusprendei imtis mokslų apie smegenis?
Atsimenu vaikštant po universiteto biblioteką su tuometiniu savo vaikinu, pamačiau knygą, pavadinimu „Fundamentalusis neuromokslas“. Atsivertus ir pradėjus ją skaityti, mano kūnąužliejo energija, viskas buvo labai įdomu. Paklausiau bibliotekininkės ar negalėčiau šios knygos pasiskolinti, tačiau man buvo pasakyta, kad tik profesorius gali duoti sutikimą jąpasiimti į namus. Nieko nelaukus nubėgau pas profesorių, pasibeldžiau į jo kabineto duris ir pasakiau, jog žaviuosi šia knyga, todėl labai norėčiau ją pasiskolinti. Taip prasidėjo mūsųbendradarbiavimas. Pas jį vėliau rašiau savo bakalauro darbą. Galima sakyti, ši knyga mane pastūmėjo ir įkvėpė toliau gilintis į neuromokslus.
– Kodėl pasirinkai studijas Londono mieste, o ne kur kitur?
Prieš studijuojant Londone, du metus per „Erasmus“ programą praleidau Helsinkio universitete, kuriame atlikau Parkinsono ligos tyrimus. Mano geras draugas, kuris studijavo MIT pasakė, jog Londone yra labai gera neuromokslų doktorantūra, kurios pradžioje galima atlikti 3 skirtingus projektus prieš pasirenkant pagrindinį projektą. Man patiko idėja dirbti su daugiau nei vienu tyrimu. Norėjau į neuromokslų klausimus pažvelgti, naudojant daugiau skirtingų mokslo metodų, todėl padaviau paraišką stipendijai gauti. Iš maždaug 500 studentųbuvome atrinkti 5 laimingieji, gavusieji stipendiją.
– Kiek moterų sutikai neuromokslų srityje?
Vyrų ir moterų grupėje buvo maždaug vienodas skaičius, tik vėlesnėse mokslinės karjeros stadijose moterų po truputį mažėjo. Profesorių universitete dauguma yra vyrų, bet tai labai priklauso ir nuo mokslo srities.
Lūžis įvyko, kai sujungiau neuromokslus su koučingu. Aš patenkinau savo protinę veiklą, įtraukdama neuromokslą ir mokslinius tyrimus, ir išgirdau bei patenkinau savo širdies balsą, pradėjusi konsultuoti žmones
– Kaip perėjai nuo tyrimų laboratorijose iki konsultacijų ir darbo su žmonėmis? Ar nutiko koks nors įvykis lėmęs tavo karjeros pokytį?
Pirmi mokslo metai buvo išties įdomūs. Visą informaciją su malonumu gėriau tarsi kempinė, tačiau vėliau pradėjau pagauti save mąstant, jog turėčiau jaustis labiau laiminga. Visą dienąpraleisdavau mažame tamsiame kambariuke, atlikdama įvairius tyrimus. Iš prigimties esu ekstravertė, todėl man trūko bendravimo su žmonėmis. Pradėjau klausti savęs klausimų: ko man trūksta? Kodėl aš nelaiminga? Aš, atrodo, dariau tai, apie ką tiek ilgai svajojau. Nedaugelis žmonių gyvenime gauna tokią galimybę, kuomet yra apmokami mokslai ir apgyvendinimas. Klausiau savęs, kas mane džiugina ir motyvuoja. Supratau, kad mane domina žmonės. Norėjau pažinti jų mąstymo mechanizmus, todėl ir pasirinkau neuromokslus. Norėjau suprasti kaip jiems padėti. Tačiau pamačiau, jog realybė, kurioje gyvenau buvo nutolusi nuo mano tikslo. Nebendravau su žmonėmis, dirbau viena tamsiame kambaryje po 10 valandų per dieną. Taigi pradėjau ieškoti būdų kaip galėčiau sujungti savo specialybę su noru būti tarp žmonių. Lūžis įvyko, kai sujungiau neuromokslus su koučingu. Aš patenkinau savo protinę veiklą, įtraukdama neuromokslą ir mokslinius tyrimus, ir išgirdau bei patenkinau savo širdies balsą, pradėjusi konsultuoti žmones. Pradėjau lankyti koučingo kursus, konsultavau universiteto profesorius ir neužilgo įkūriau savo koučingo įmonę „SuperG coaching“.
Svajonės siekimas. Verslas.
– Viename interviu minėjai, jog baigusi mokslus gavai keletą labai gundančių darbo pasiūlymų? Kokie jie buvo ir kodėl jų atsisakei?
Savo įmonę įkūriau 2013 metais dar studijuojant universitete. Mūsų universiteto darbuotojams buvo suteikta galimybė aplikuoti koučingo kvalifikacijos kursams, kuriems atrinko 10 labiausiai tam tinkančių žmonių iš viso universiteto. Po apmokymų mes tapome vidiniai universiteto koučeriai, padėdavome universiteto profesoriams, skyrių vadovams, dėstytojams, mokslo darbuotojams išspręsti savo darbo, karjeros ir lyderystės problemas. Taip ir prasidėjo mano koučerės karjera. Tik baigusi mokslus gavau porą išties neblogųpasiūlymų dirbti tyrimų grupėse, tačiau nutariau pabandyti eiti savo pasirinktu keliu ir pažiūrėti ar man pasiseks pragyventi iš neseniai įkurtos koučingo įmonės.
– Su kokiomis problemomis susidūrei tik įkūrus verslą?
Susidūriau su daug įvairių problemų. Nežinojau nuo ko pradėti, kokias kainas turėčiau nusistatyti, kaip apsiskaičiuoti biudžetą ir panašiai. Turėjau mentorę, su kuria dirbau tris mėnesius. Kartą per savaitę mes susiskambindavome ir spręsdavome iškilusias problemas.
– Kiek prireikė laiko ir įdirbio kol verslas tapo pelningas?
Kol studijavau pinigų iš savo konsultacijų neėmiau. Sėmiausi patirties ir tobulėjau. Tačiau baigusi mokslus, pradėjau konsultuoti už užmokestį. Pirmuosius pinigus uždirbau po pusantrų metų darbo, maždaug 2015 metais. Iš šių pinigų jau galėjau pragyventi nuo algos iki algos. Didysis karjeros lūžis įvyko 2016 metais, kuomet viena agentūra mane pastebėjo ir pasiūlė pravesti seminarą apie įpročių keitimą viename Londono bare. Tai buvo netipinis baras, ne toks, kuriame žmonės vartoja alkoholį ir linksminasi, jame vyko edukaciniai ir kultūriniai renginiai. Bilietai į mano pirmąjį seminarą buvo išparduoti vos per savaitę, susirinko apie šimtą žmonių. Po sėkmingo pasirodymo agentūra pradėjo man siūlyti pravesti ir daugiau tokių pačių seminarų. Taigi nuo 2016 metų mano kalendorius darėsi vis labiau užimtas. Aš vesdavau po 2-3 mokymus per savaitę, neretai dalyviai pirkdavo mano seminarus savo įmonėms ir prašydavo asmeninių koučingo konsultacijų. Per vienerius metus užsidirbau tiek, jog sekančius metus galėjau ramiai praleisti motinystės atostogose.
– Su kokiomis problemomis į tave kreipiasi žmonės? Įmonės?
Dažniausios 4 problemos yra:
- karjera, kuomet žmonės nori pakeisti savo darbą, bet nežino tiksliai ką nori daryti ar kaip tai susikurti;
- produktyvumas darbe ir blogų įpročių keitimas;
- stresas, nerimas ir emocinės problemos;
- paskutiniu metu vis dažniau konsultuoju moteris, kurios grįžusios iš motinystėsatostogų nori išmokti suderinti darbą su šeimos interesais.
Teko dirbti ir su universitetų profesoriais, skyrių vadovais, įmonių savininkais, profesionaliais sportininkais, psichologais, bankininkais, mamomis, kurios paauginusios vaikus nori iš naujo save atrasti. Koučinimas yra nuostabus metodas, nes jis padeda žmonėms atrasti save ir susikurti tokius darbo ir gyvenimo scenarijus, kuriuose jie būna laimingi ir jaučia prasmę.
Naujas gyvenimo etapas. Iššūkiai.
– Ar šiandien vis dar mokaisi? Eini į kokius nors kursus? O gal turi mentorių?
Skaitau labai daug knygų, taip pat žiūriu video seminarus. Šiuo metu gilinuosi į informaciją, kurią reikės dėstyti savo studentams universitete.
– Dirbsi universitete? Gal gali papasakoti apie tai plačiau?
Prieš savaitę man pasiūlė tapti psichologijos skyrio dėstytoja Sheffield Hallam Universitete. Pradžioje dėstysiu neuromokslus psichologijos studentams, bet mano svajonė vėliau sukurti savo pačios magistro programą, sujungiant neuromokslus, psichologiją ir koučinimą(pritaikomieji neuromokslai). Noriu padėti studentams iš esmės suprasti žmogaus mąstymo mechanizmus ir kritiškai analizuoti mokslinius tyrimus bei atrasti praktinius to pritaikymo būdus. Taip pat noriu padėti studentams labiau pažinti save ir savo smegenų privalumus ir trūkumus, kad turėtų realistiškus lūkesčius sau, pažinti savo vertybes ir pagal tai planuoti karjerą bei efektyviai siekti tikslų įgyvendinimo. Tikiu, jog šios studijos būtų labai naudingos, juk kuo anksčiau žmonės pažins save ir sužinos savo pašaukimą, tuo laimingesni ir prasmingesni taps jų gyvenimai.
– Sveikinu! Atrodo pagaliau išsipildė tavo vaikystės svajonė tapti dėstytoja.
Gal gali papasakoti su kokiais iššūkiais savo kaip koučerės veikloje susiduri šiandien? Didžiausias iššūkis įvyko visai neseniai, kai gimus dukrelei reikėjo išmokti suderinti darbus su šeima. Tačiau šiuo metu ši problema jau išspręsta. Tiesą pasakius, gimus mažylei net nebuvau nustojusi dirbti, tik šiek tiek sulėtinau tempą – vietoj kelių seminarų per savaitę, vedžiau vieną seminarą kartą į 1-3 mėnesius. Pirmieji mano mokymai po gimdymo vyko, kai dukrytei buvo vos trys mėnesiai – šalia renginio vietos išsinuomojome viešbutį, kuriame pusantros valandos vyras su dukrele manęs palaukė.
Kitas iššūkis buvo persikraustymas iš Anglijos sostinės Londono į Sheffield‘ą. Visi mano klientai liko Londone, tad teko surasti būdą kaip ir toliau kokybiškai konsultuoti klientus ir vesti seminarus. Ši problema šiuo metu jau išspręsta, nes dukrytei paaugus pusdieniui nuvykstu į Londoną kol vyras ar jo mama ją prižiūri. Taip pat jau pradėjau ieškotis vietiniųklientų. Idealiu atveju Sheffield‘e norėčiau susikuri tai, ką buvau sukūrusi Londone – dirbti suįmonėmis ir individualiais klientais, vesti seminarus bei dėstyti universitete (pastarąjį iššūkįpagaliau pavyko įgyvendinti vos prieš savaitę).
– Tavo dukrytei Emilijai apie 20 mėnesių. Kaip manai, ar visi šie darbiniai pokyčiai, kurie vyksta tavo gyvenime yra susiję su tuo, jog praleidus daugiau laiko namuose su Emilija trumpam sulėtinai darbo tempą? Galbūt atsigręžei į save ir paklausei, ko iš tiesų gyvenime sieki?
Tikrai taip. Pradėjau daug labiau vertinti savo laiką. Aš labai prieraiši mama, tad visuomet stengiuosi minimalizuoti mūsų laiką atskirai. Net ir dabar, ji neina į darželį, bent iki 2 metųnorim auginti ją patys. Po jos gimimo man atgimė ir mano vaikystės svajonė – grįžti įuniversitetą ir palaipsniui tapti universiteto profesore pritaikomųjų neuromokslų srityje. Pirmas žingsnis jau įvyko – po intensyvių 6 mėnesių trukusių darbo paieškų, pagaliau gavau dėstytojos darbą. Pirmą paskaitą vedu jau lapkričio gale. Laukiu nesulaukiu!
– Kokius seminarus šiuo metu vedi?
Aš turiu apie 15 skirtingų seminarų, pastaruoju metu populiariausios šios 5 temos:
– Emocinis Intelektas (The Neuroscience of Emotional Intelligence)
– Depresija, Nerimas ir Neurotipai (Mental Wellbeing and Neurodiversity)
– Produktyvumas (The Neuroscience of Productivity)
– Lyderystė (The Neuroscience of Empowering Leadership)
– Įpročių keitimas (The Neuroscience of Self Change)
Taip pat rašau knygą apie pokyčių neuromokslus (laukiam atsakymo iš leidyklos), į kurią sudėsiu visą sukauptą patirtį ir informaciją.
– Kur save matai po penkerių metų?
Norėčiau būti pilnai įsikūrusi universitete (vyresniosios dėstytojos statusu), kurti ir vesti savo magistro kursus, rašyti vadovėlius. Tuo metu mano knyga apie pokyčių neuromokslus turėtųbūti jau išleista, tad pradėčiau darbuotis su kita knyga apie emocijų neuromokslus. Taip pat svajojame apie antrą vaikelį. Tikėkimės pavyks, bet tokių dalykų nelabai suplanuosi.
Įdomūs faktai apie smegenis
Gabija Toleikytė pasidalino keliomis įdomios įžvalgomis apie smegenis ir jų veiklą:Paskutiniais metais daugėja informacijos apie skirtingus neurotipus (jų patartina nebevadinti ligomis), tokių kaip ADHD, autizmas, disleksija. Nors ir susidurdami su daugybe problemų, žmonės su šiais neurotipais turi privalumų, nes jų smegenys funkcionuoja kitaip nei daugumos. Žmonės įsivaizduoja, jog autistai neturi emocijų, kas nėra tiesa. Jie emocijas jaučia daug stipriau nei kiti, tad turi jas blokuoti, nes kitaip išprotėtų. Beje, nemažai labai sėkmingų žmonių, kurie yra tam tikrų sričių ekspertai turėjo ir turi lengvą autizmo formą (pvz: Steve Jobs, Albert Einstein. Daugelis žinomųuniversiteto profesorių, net mano pačios vyras Matthew) – jie daug lengviau gali susitelkti tik į vieną sritį ir užblokuoti visus kitus trukdžius, kas būtina norint pasiekti aukštų rezultatų.
Kitas įdomus faktas yra tai, jog greičiausiai smegenys auga iki trejų metų, vėliau augimas sulėtėja. Nuo šešerių žmogaus smegenų dydis iš esmės nekinta. Taigi, dabar mūsų smegenų dydis kaip pirmoko. Smegenys yra lyg raumuo kilnojant svarmenį, jos kinta pagal tai, kuo užsiimame, tarkime, bandant įsiminti didžiulį naujos informacijos kiekį. Bet smegenų pokyčiams nebūtina „griaužti“ knygas – jas puikiai stimuliuoja kelionės, pokalbiai su naujais žmonėmis, įvairios naujos veiklos, mokymasis užsienio kalbų, vairavimas, žongliravimas, mezgimas ir pan.
Kai mokomės naujų dalykų, vyksta sunkusis smegenų darbas. Šis procesas geriausiai veikia tik 4-6 valandas per parą. Mes turėtumėme sunkiai susikaupę dirbti ne daugiau kaip šešias valandas per dieną, nes vėliau silpnėja koncentracija ir atsiranda pervargimas. Tačiau yra keletas patarimų, kurių laikantis galima padidinti savo produktyvumą.
Patarimai. Pratimai.
5 Gabijos Toleikytės patarimai kaip pagerinti smegenų produktyvumą:
1. Suraskite laiko poilsiui. Kaip ir kiekvienai mašinai ar kompiuteriui, smegenims taip pat reikia aktyviai dirbti ir ilsėtis. Aktyvios fazės metu, neuronai, norėdami gerai funkcionuoti, naudoja maistines medžiagas, tiekiamas krauju į jūsų smegenis. Bet kai esame pavargę ar patiriame stresą, tos maistinės medžiagos pasiskirsto į gyvybiškai svarbius organus. Dėl to mūsų smegenų tinklai, kurie padeda priimti kūrybinius sprendimus ar mokantis naujos informacijos, badauja. Tai reiškia, kad mūsų veiklos rezultatai prastėja. Jei norite išlaikyti gerą energijos lygį visą dieną, darykite pertraukas – 10 minučių kas valandą yra idealu. Mūsų smegenys geriausiai funkcionuoja pirmąją dienos pusę, todėl pasistenkite suplanuoti atlikti sunkiausius dienos darbus iki pietų.
2. Mažinkite streso lygį. Patiriant chronišką stresą, apie laimę, savirealizaciją, gerus santykius su aplinkiniais neįmanoma net pasvajoti. Investuokite į savo gerbūvį, poilsiui ir miegui skirdami pakankamai laiko, reguliariai užsiimdami veikla, kuri jums maloni širdžiai ir mažina stresą, skirkite kokybiško laiko artimiems žmonėms. Tai gana paprastos įžvalgos, bet iš mano pastebėjimų dirbant su klientais, tokie maži pokyčiai neretai ženkliai padidina pasitenkinimą gyvenimu, esamais santykiais ir karjera. Kvėpavimo pratimai ir kasdienėmeditacija gali padėti kovoti su stresu. Taip pat kavos vartojimo sumažinimas ir sportinio aktyvumo didinimas.
3. Nustokite daryti daug darbų vienu metu. Moksliškai pagrįsta, jog smegenys vienu metu gali visą dėmesį sutelkti tik į vieną dalyką. Kai bandote tą pačią akimirką atlikti kelis darbus, jūsų smegenys pereina nuo vienos užduoties prie kitos labai greitai. Tai priveda prie trijųliūdnų pasekmių: iššvaistome daug laiko perjunginėjimams tarp užduočių, padidėja galimybėpadaryti daugiau klaidų ir lengviau bei greičiau patiriame stresą. Norėdami to išvengti, pradėkite treniruoti savo smegenis ir trumpą laiko tarpą sutelkite dėmesį tik į vieną užduotį. Vienas iš būdų yra „Pomodoro“ metodas – nedarykite nieko, išskyrus jūsų pasirinktą užduotį15, 20 ar 30 minučių, po to padarykite 5, 10 ar 15 minučių pertrauką, kurios metu galėsite atlikti bet ką, kas jums patinka.
4. Padalinkite užduotis į mažus žingsnelius. Prieš išbandydami „Pomodoro“ techniką, padalinkite užduotis į mažus žingsnius, kuriuos galima atlikti per vieną nepertraukiamą darbo sesiją. Jei projektas, ties kuriuo dirbate atrodo per daug sudėtingas, jis suaktyvina mūsųsmegenų skausmo centrus ir verčia mus atidėti darbus. Maži žingsniai ir padalintas darbas įkelias mažesnes atkarpas, padeda mūsų smegenims labiau susikoncentruoti ir atlikti reikiamus darbus greičiau ir efektyviau.
5. Apdovanokite save už užduočių atlikimą. Produktyvumas yra svarbus darbe, nes užbaigus užduotis aktyvuojami smegenų atlygio centrai. Net tos užduotys, kurios paprastai jums atrodo nuobodžios, nudirbtos, sukuria jums laimėjimo, malonumo ir motyvacijos jausmą. Be to, mūsų smegenų kraujagyslės yra išsiplėtusios, kai mėgaujamės tuo, ką darome ir tai suteikia smegenims daugiau energijos. Kai mėgaujatės savo darbu, jūsų smegenys yra veiksmingiausios, jūs noriai bendraujate su kolegomis ir klientais bei generuojate naujas idėjas, tad verta pamąstyti, kaip galėtumėte personalizuoti savo darbą, kad jis jums būtųmalonesnis.
Daugiau informacijos apie Gabiją Toleikytę, jos vedamus mokymus ir individualias konsultacijas:
Svetainė
Youtube kanalas
Facebook paskyra
Gabijos TEDx Talk
Nemokamas įrašas “Nuolatinis mokymasis: ką gali žmogaus smegenys“
Jei Jums patiko šis interviu, tikėtina, kad patiks ir sekantys tinklaraščio įrašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje, kuri iššoks bet kurio šios svetainės puslapio apačioje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!
