Šiurkštus, tiesmukas, nepadoriai turtingas verslininkas, mentorius ir antrepreneris Dan Peña
Daugelis vadina jį 50 mlrd dolerių vertės vyru, verslininku, mokytoju. Šis vyras – multimilijonierius, kontroversiškas, aršus, didelis Donaldo Trumpo gerbėjas – vienintelis ir nepakartojamas Dan Peña (gimė 1945 m., rugpjūčio 10 d.). Pirmą multimilijoninę kompaniją Dan’as įkūrė savo naujagimio sūnaus kambaryje, turėdamas 820 dolerių, vieną telefoną ir nuomotą fakso mašiną.
Beveik 30 paskutinių savo gyvenimo metų Dan’as mokina vyrus ir moteris uždirbti milijonus, išnaudoti visą potencialą ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Vyras organizuoja mokymus, pavadinimu QLA (Quantum Leap Advantage), kurie vyksta jo namuose (tiksliau didelėje prabangioje XVa. Škotijos pilyje). Seminaras trunka 7 dienas ir kainuoja 20tūkst. dolerių. Peña šneka be pagražinimų, keikdamasis, į akis išvadindamas žmones bailiais, tinginiais, snaigėmis ir kitais žodžiais ,,Man nesvarbu ar mane mėgs ar nekęs. Jei žmonėms reikia draugo, jie gali nusipirkti šunį. Šiame versle aš neieškau draugų“ – rašo Dan’as savo internetinėje svetainėje. Taigi jo mokymai yra toli gražu ne visiems. Net kiečiausi verslininkai apsiverkia ir pasitraukia iš jo mentoriavimo programos nepraėjus nei kelioms dienoms.
Kas šis senukas? Koks buvo jo gyvenimas ir padarytos klaidos ir kokių patarimų jis turi mums visiems? Skaitome žemiau:
Vaikystė
,,Aš ne visada buvau toks į tikslą orientuotas, sėkmingas žmogus koks esu šiandieną. Visą vaikystę ir paauglystę praleidau nuožmioje Latino Rytų Los Andželo kaimynystėje, pavojingame rajone, (ispaniškai barrio/ghetto), kuriame anksti išmokau gatvės išgyvenimo įgūdžių,“ – rašo Dan’as savo internetinėje svetainėje.
Dan Peña seneliai buvo nelegalai iš Meksikos, atvykę gyventi į Ameriką. Berniuko tėvas Manuel Peña buvo policininkas, II-ojo pasaulinio karo veteranas bei kaip kai kurie šaltiniai teigia, CIA teroristas. Manuel buvo labai griežtas vyras, kuris ypatingai disciplinuotai auklėjo savo sūnų.
D. Peña vaikystė prabėgo metais, kai smurtas prieš vaikus buvo norma. Prieš jį ranką kėlėne tik tėvas, bet ir mokyklos vienuolės. Vis dėlto jis jaučiasi dėkingas už viską, nes, griežto auklėjimo dėka, išaugo ,,tikru vyru“. ,,Futbolo treneris dažnai sakydavo, jog esu toks lėtas, jog turėčiau žaisti kitoje komandoje, – rašė Dan’as. – Mane versdavo stovėti kampe, dėvint ,,gėdos“ kepurę ir vadindavo atsilikėliu. Jei žaisdamas, per daug žvalgydavausi, mane pastatydavo į spintelę ir laikydavo 4-6 valandas, kol baigdavosi visos pamokos. Būdavo, jog prisisiodavau į kelnes, nes jie neišleisdavo net į tualetą.“ Tačiau jaunasis Peña niekuomet tokio elgesio neinterpretuodavo kaip tyčiojimosi. Atvirkščiai, jis teigia: ,,Todėl aš ir nesu toks kaip visa šita skysta suknista ,,snaigių karta“ (t.y. šiandienos vyrai).“
Dan’as nebuvo ramaus ir paklusnaus būdo vaikas. Nuo mažų dienų jis sugebėdavo prisidaryti problemų. Dar besimokant penktoje ar šeštoje klasėje, berniukas numetėakvariumą ant mokytojo galvos. Jei šis nebūtų pasitraukęs kiek į šoną – būtų miręs. Neaišku kas būtų nutikę su jaunuoju D. Peña.
Paauglystėje pagrindinė vaikino veikla būdavo barų muštynės su kaimynystėje gyvenančiais jaunuoliais, prisigėrimas ir miegojimas su moterimis. Būsimasis verslininkas net buvo įstojęs įkolegiją, tačiau netrukus buvo išmestas. Tas pats pasikartojo ir per ateinančius dvejus metus, jam įstojus į kitas dvi kolegijas.
Pavartojęs alkoholio karštakošis D. Peña pridarydavo ir rimtesnių problemų. Jam ne kartąteko pasėdėti areštinėse. ,,Kartą su draugais vairavome taip greitai, kad tiesiogine ta žodžio prasme, perskridome per policijos automobilį. Ačiū Dievui jie nemirė ir nebuvo rimtai sužeisti, tačiau sėdint policijos kameroje aš negalėjau atsistebėti savo kvailu poelgiu. Aš svarsčiau kodėl mes taip kvailai pasielgėme,“ – kalbėjo D. Peña vienoje tinklalaidėje. Vaikino tėvas nežinojo kaip susitvarkyti su sūnumi. Jis dažnai įsakydavo kolegoms palaikyti Dan’ąareštinėse ilgiau nei reikia, o kartą net yra liepęs policijos pareigūnams sūnų sumušti. Tokiu būdu jis norėjo pamokyti išdykusį vaiką. Tačiau tokie ir kiti panašūs įvykiai nepadėjo jaunuoliui susimąstyti iki kol jis neįstojo į armiją.
Armija
Kariuomenė D. Peña išėjo į naudą. Tai buvo pirmoji gera gyvenimiška patirtis, kuri paklojo kelią tolimesniems būsimojo verslininko sprendimams. ,,Aš priklausiau organizacijai, kurioje sėkmę lėmė tik tavo asmenybė ir disciplina. Kaip ir daugelis jaunuolių, tarnaujančių armijoje, iš nepatyrusio jauno vaikio aš tapau gana subrendusiu vyru,“ – teigė Dan’as savo interneto svetainėje.
Armijoje jaunuolis pirmą kartą pamatė, jog realiame diplomatijos pasaulyje nėra tikrų draugų. Už ačiū niekas nieko nedaro, reikia mokėti kurti geras ir palankias strategijas. Tik tuomet, jei būsi naudingas, turėsi sąjungininkų. Dan mokėjo pastovėti už save, tad paauglystėje išmoktos inovatyvios išlikimo taktikos pravertė ir kariuomenėje. Vėliau jis jas sėkmingai pritaikė ir verslo pasaulyje.
Netrukus Dan’as buvo paaukštintas į leitenantus, pradėjo nemažai keliauti, dalyvauti įvairiose žvalgybos užduotyse. Po trijų metų, praleistų kariuomenėje, 1969 metais Peña grįžo į civiliųgyvenimą. Ši kartą jis jau turėjo tam tikrų ambicijų ir tikslų, tad nieko nelaukęs įstojo mokytis įKalifornijos valstijoje esantį universitetą. Jo ambicingas ir tvirtas būdas pagaliau buvo nukreiptas reikiama linkme, tad susikaupęs bei apsėstas mokslų, Dan’as pabaigė studijas vos per pusantrų metų.
Sunki pradžia ir mokymasis
Šiandien Dan Peña gyvena milžiniškoje Škotijos pilyje ir yra labai turtingas žmogus. Tačiau jaunystėje jis neturėjo nieko. ,,Esu važiavęs su autobusu nuo Los Andželo iki Čikagos, nes neišgalėjau nusipirkti lėktuvo bilieto, – rašė vyriškis savo tinklalapyje. – Miegodavau autobusų stotyse ir oro uostose. Pamenu, Niujorke buvo tokia vieta, pavadinimu ,,Biblioteka“. Ketvirtadieniais ir penktadieniais jie darydavo specialų pasiūlymą. Nusipirkęs vieną kokteilį, galėjai mėgautis bufetu, pilnu įvairiausio maisto. Aš valgydavau tiek, jog pasidarydavo negera. Tuomet į servetėles prisivyniodavęs maisto, įsikišdavau į švarko kišenes ir parsitempdavau į viešbučio kambarį, kurį nuomojausi už 49$ per naktį. Kambarys buvo be tualeto, tik su kriaukle, į kurią man naktį tekdavo šlapintis. Grįžęs, atsargiai patikrindavau ar maistas kišenėse neištepė švarko, nes valymui tiesiog būčiau neturėjęs pinigų.“
D. Peña su tuometine mergina eidavo į Los Andželo miesto oro uostą ir sekdavo nuo terminalo iki pat limuzino išeinančias pasiturinčias poras. Vyrai vilkėdavo prašmatnius kostiumus, moterys – kailinius. Pora stebėdavo, kaip šiuos žmones pasitikdavo vairuotojai ir veždavo į turtingiausią tuo metu užmiesčio viešbutį, kuriame vienos nakties nakvynėkainuodavo tiek, kiek būsimojo verslininko buto mėnesio nuoma. Retkarčiais D. Peña išsinuomodavo šiame prašmatniame viešbutyje kambarį vienai nakčiai tik tam, kad galėtųsuktis tarp unikalių 1% pasaulio žmonių ir pamatyti, ką jie daro su savo pinigais. Tokiu būdu būsimasis milijonierius susipažino su nemažai įtakingų žmonių.
Jaunoji porelė taip pat važiuodavo į pačius turtingiausius Los Andželo miesto kvartalus ir apžiūrinėdavo poros milijonų dolerių vertės namus. ,,Tuo metu aš neturėjau pinigų, tačiau norėjau tas akimirkas paversti ,,deja vu“ akimirkomis. Žinojau, jog kai vieną dieną visa tai turėsiu, norėsiu gerai ir laisvai jaustis,“ – rašė Dan’as. Peña pamažu ruošė save sėkmei ir turtingam gyvenimui.
Nekilnojamasis turtas. Pamokos. Tolimesni sunkumai.
Praėjus porai metų po išėjimo iš armijos, 1971m. Dan Peña rankose jau laikė Verslo administravimo diplomą ir kol studijavo finansus magistro studijose, įsidarbino nekilojamojo turto agentu. ,,Vaikinas su kuriuo dirbau jau pirmą dieną man pasakė: ,,Kiekvienam žmogui, kuris peržengs šių durų slenkstį, privalai kažką parduoti.“ Kadangi neturėjau jokios darbo patirties, jo žodžius priėmiau tiesiogiai ir iš visų žmonių, įžengusių pro duris, man pavykoįtikinti net 94.6%.“ Ši patirtis Dan’ui buvo neįkainuojama. Tai buvo svarbi pamoka, jog gyvenime visuomet reikia nusistatyti aukštus lūkesčius. ,,Jei mano viršininkas būtų pasakęs: ,,Dan, nekilnojamasis turtas yra sunkus verslas. Naujam vaikinui kaip tu turėtų sektis parduoti ne daugiau kaip 30%“. Mano lūkestis parduoti būtų buvęs mažesnis nei trečdalis mano realaus potencialo!“ – D. Peña suprato, jog viskas priklauso nuo nusiteikimo ir tikėjimo. Tais pačiais metais Dan’o viršininkas pasiuntė jį dirbti į San Diego padalinį ir paaukštino įvadybininkus. Pirmas dalykas ką vyras atvykęs padarė, tai atleido visus senus darbuotojus irįdarbino buvusius San Diego jūrų laivyno pilotus. Jie buvo kieti vyrukai, tikri kovotojai ir Dan’as tapo jų lyderiu. Būsimasis verslo magnatas ėmėsi mokyti naujokų nekilnojamojo turto subtilybių. Jis tikino, jog civiliams yra be galo lengva parduoti nekilnojamąjį turtą. ,,Jūs privalote sugebėti parduoti visiems žmonėms, įžengusiems pro šias duris,“ – tarė jiems Dan’as.
Netrukus visa jo komanda tapo gerais pardavimo ekspertais ir į Dan’o sąskaitą kas mėnesįnuo uždirbtų pardavimų komisinių įplaukdavo po 10 000 JAV dolerių. 1971 metais gruodžio mėnesį jis jau vairavo savo ,,Rolls Royce“ mašiną, garaže turėdamas dar vieną automobilį – Mercedes.
Peña greitai susivokė, jog yra puikus pardavimo ekspertas, tad nutarė išmokyti pardavimo meno ir kitus bei iš to gerai užsidirbti. ,,Vietoj to, jog mokyčiau tik kelis savo darbuotojus, nusprendžiau už pinigus padėti nusivylusiems ir pasimetusiems nekilnojamojo turto pardavimo vadybininkams,“ – kalbėjo Dan’as.
Sekančiais metais jis buvo paaukštintas į kompanijos Vice Prezidento postą. ,,Gyvenimas buvo nuostabus, – teigė D. Peña. – Su savo tuometinė mergina Linda pradėjome kalbėtis apie santuoką bei Beverly Hills kaimynystėje ieškojomės pirmų naujų namų. Tačiau staiga viskas sugriuvo,“ – rašė verslo magnatas. Pakeliui į Šveicariją jis sulaukė skambučio. Jam pranešė, jog jo darbo partneriai nemokėjo mokesčių. ,,Atvykęs pamačiau biurą, apklijuotą geltona juostele kaip kokią nusikaltimo vietą. Mūsų kompanija buvo uždaryta ir aš tapau bedarbiu.“
Finansų pasaulis. Naftos rinka
Netrukus Dan Peña įsidarbino makleriu vertybinių popierių firmoje. 1972m. buvo perkeltas įNiujorką. Prestižiniame Manhatano rajone gavo butą ir pradėjo mokytis finansų verslo subtilybių pačiame nuožmiausiame ir negailestingiausiame pasaulio mieste – Niujorke. ,,Mano manymu, kiekvienas žmogus, kuris siekia karjeros bet kokioje srityje, turėtų atvykti išbandyti savo jėgas į Niujorką. Sinatra buvo teisus, teigdamas, jog jei gali prasimušti čia, vadinasi galėsi prasimušti bet kur,“ – įsitikinęs Dan. Po penkerių gyvenimo metų didmiestyje vyras grįžo į Los Andželą kur įsidarbino investicinių bankų firmoje, pavadinimu ,,Bear Stearns & Company“.
Darbuojantis šioje kompanijoje būsimasis mentorius sutiko vaikiną vardu Pat Kennedy. Pat’as buvo naftos prekybininkas, kuris neblogai iš to uždirbdavo. ,,Mačiau kaip daugybė idiotųpraturtėja iš naftos, tad nusprendžiau, jog šį kartą ir aš susikrausiu iš to nemažai pinigėlių, – rašė Dan’as. – Sugebėjau pastebėti šią galimybę ir nutariau jos nepraleisti.“ Taigi 1980 m. Dan’as įsiliejo į naftos rinką. Savo įkurtoje ,,J.P.K“ kompanijoje jis su kolega Pat’u Kennedy vykdė naftos gręžimo operacijas, gamybą, perdirbimą ir rinkodarą.
Kurį laiką verslas sekėsi puikiai. Vyrai uždirbo nemažai pinigų. Tačiau praėjus metams, 1981 Dan’o partneris, Pat’as nusprendė, kad iš jų kompanijos nori išsiimti milijoną dolerių ir jųneapmokestinti. Jis taip pat nenorėjo, jog apie tai sužinotų jo žmona. ,,Anksčiau jau buvau susidūręs su mokesčių nemokėjimo problemomis, tad jam to padaryti neleidau. Mes susipykome ir 1982 metų sausio 7 dieną aš iš savo kompanijos buvau išmestas. Tai nutiko savaitę po to, kai gimė mano pirmasis sūnus Danas Jaunesnysis. Aš ir vėl buvau bedarbis.“
Įspūdingos karjeros pradžia. Svajonės išsipildymas.
Dan Peña ilgai be darbo nesėdėjo. Naftos industrija jau buvo įaugusi į jo kraują. Savo trumpos, bet įdomios patirties dėka, vyras suprato, jog iš naftos, kuri tuo metu buvo visiškame chaose, galima uždirbti daug pinigų. „Vertingiausia pamoka, kurią išmokau iš šio laikotarpio buvo ši: susirask industriją, kuri yra visiškame chaose ir pabandyk įnešti į ją tvarką,“ – įsitikinęs verslininkas.
Tais pačiais, 1982 m. Dan’as įkūrė savo kompaniją, pavadinimu ,,Didžiosios Vakarų plėtros korporacija“ (DWDC). ,,Kuomet dar tik ieškote kaip padidinti pajamas, kas yra kvailiausi žmonės, su kuriais reikėtų imtis verslo?, – rašė Dan’as savo tinklalapyje. – Tai tie patys kvailiai, kurie perka 750 dolerių kainuojančias pelenines – JAV vyriausybė.“
GWDC įmonės veikla prasidėjo su 1000 dolerių kapitalu. Vienas Dan’o draugas, vardu Bob’as Andersonas, paskolino 180 dolerių, o likusius 820 dolerius D. Peña investavo pats. Už šiuos pinigus jis bandė laimėti pirmąją 20 milijonų eurų sutartį. Tuo metu jis dirbo savo mažamečio sūnaus miegamajame, turėdamas tik vieną telefoną ir fakso mašiną.
Tačiau net ir vyriausybė nesutiktų dirbti kartu su kompanija, apie kurią niekada nėra nieko girdėjusi. Todėl prieš susisiekiant su ja, D. Peña nutarė susirasti įmonę, su kuria galėtų susijungti, tokiu būdu jo kompanija taptų labiau žinoma.
Netrukus jis surado firmą, kuri sėkmingai užsiiminėjo kuro verslu, tad susijungusios dvi kompanijos netrukus jau dirbo kartu. Dan Peña iš karto susisiekė su JAV Gynybos karo aptarnavimo centru ir paprašė paramos. Įmonių susijungimo dėka, jis su vyriausybe pasirašėtris kontraktus, kurių vertė siekė net $50 milijonų dolerių! Staiga ,,GWDC” kompanija iš niekam nežinomos naujokės tapo rimta įmone.
Kaip D. Peña sugebėjo sukurti tokią pelningą firmą? Kaip jis pats teigė, tai jis padarė tik dėl to, jog surado žmones su puikiu talentu, protu, patirtimi ir reputacija, kurias panaudojo savo kompanijos labui.
,,GWDC” įmonei sekėsi tiesiog puikiai. Apie 1982 metus, vieną gražią dieną Dan’as su žmona Linda kaip visada išėjo pabėgioti. ,,Nusprendžiau, kad noriu nusipirkti senąviduramžių laikų pilį kokioje nors saloje, kuri man, žinoma, yra ne pagal kišenę, – kalbėjo D. Peña viename interviu. – Darbai mano kompanijoje ėjosi puikiai, tačiau mums vis tiek reikėjo Volstrito (angl. Wall Street) pagalbos. Iš įgytos patirties žinojau, jog norint bendradarbiauti su finansų institucijomis, turiu jas įtikinti, jog man nereikia jų paslaugų. Ši pilis tikrai padėtųvisiems susidaryti apie mane atitinkamą nuomonę,“ – svarstė Dan’as.
Tais pačiais metais per Padėkos dieną verslininkas su žmona Linda Anglijoje jau apžiūrinėjo pilis. Pora jau manė, jog neras nieko tinkamo, kai vieną 1984 metų birželio mėnesio rytą pro senovinius didelius vartus Dan šeima įvažiavo į senos Guthrie pilies kiemą. Pilis, kuri buvo pastatyta apie 1460-ius metus buvo Centrinės Škotijos Tayside regione. Joje buvo apie 55 kambariai, ilgi nusidriekę koridoriai buvo tokie dideli, jog buvo galima girdėti žingsnių aidą. Ką jau kalbėti apie dideles žemes ir aplink esančią nuostabią gamtą. ,,Po trumpų derybų, Rugpjūčio mėnesį, pilis buvo mūsų“, – kalbėjo Dan’as.
Visus ateinančius metus vyras kartu su savo žmona gyveno visiškame chaose. Jie renovavo pilį ir pabaigė darbus iki Dan’o Peña 40-ojo gimtadienio, kuris vyko 1985 metų rugpjūčio mėnesį. Judviejų su žmona svajonė išsipildė. Jie rado puikią pilį, tokią, kokią ir įsivaizdavo, senovinę, grakščią ir esančią saloje – Didžiojoje Britanijoje. ,,Tuo metu supratau, kiek daug pasiekiau per visus 40 savo gyvenimo metų, – rašė Dan’as. – Iš ghetto gatvės chuligano tapau nuostabios pilies savininku pačiame ramiausiame ir gražiausiame Škotijos kaimelyje“. Dan’ui tikrai buvo kuo didžiuotis. Nepaisant savo šaknų, aplinkos bei vaikystės draugų, jis sugebėjo nukreipti savo veržlų ir energingą charakterį teisinga linkme. Pasitikėjimo savimi dėka, jaunas vaikinukas drąsiai prasimušė pro gyvenimo jam siųstas negandas ir išdavystes. Vietoj to, jog palūžtų, kai keletą kartų neteko darbo ir pinigų, jis susiėmė ir savo patirtįpanaudojo kaip pamoką, kurios anksčiau ar vėliau turėjo atvesti jį į pergalę.
Pabaigai
Dan Peña iš naftos verslo pasitraukė 1990-ųjų metų pradžioje ir nutarė savo patirtį bei žinias perduoti ateinančioms kartoms. Su žmona Linda vyras susilaukė trijų vaikų, dviejų berniukųir vienos mergaitės. D.Peña teigia, jog savo vaikus auklėjo skiepydamas principą, kuris teigia: ,,Svarbu ne tai, kas gyvenime tau nutinka, o tai, kaip tu į tai reaguoji.“
Vietoj to, jog išeitų į pensiją ir mėgautųsi uždirbtais milijonais, verslininkas tapo žmoniųtobulėjimo mentoriumi. Jau trisdešimt metų vyras užsiima šia veikla ir tai yra ilgiausias laiko tarpas jo gyvenime, kuomet jis net ir po daugelio metų vis dar nepraranda entuziazmo ir jėgųdirbti. Tačiau kodėl? ,,Nes kiekvienas vaikis yra skirtingas“, – teigė Dan’as. Vyras taip pat prisipažino, jog užsiima mokymu todėl, kad nori padėti žmonėms nesugriauti savo gyvenimo, kaip kadaise vos nesugriovė savojo. Vyras suteikia šansą visokio plauko žmonėms (išskyrus prievartautojus, vaikų žudikų ir pan.), nes juose mentorius įžvelgia ir dalelę savęs.
Šiek tiek informacijos tiems, kam įdomu sužinoti apie žymiuosius Dan Peña QLA (Quantum Leap Advantage) mokymus
- Seminaras vyksta paties Dan’o Peña Škotijos pilyje. Prieš prasidedant seminarui žmonės turi užpildyti anketą, kuri susideda iš 120 lapų. Anketoje yra įvairūs klausimai, pradedant nuo psichologinių iki pačių įvairiausių. Tokiu būdu mokytojas sužino daugmaž kokį patirties bagažą žmogus nešiojasi bei dėl ko jis kreipėsi pagalbos.
- Jo seminare dalyvauja apie 20-24 žmonės. Anksčiau mokymai buvo organizuojami vieną kartą metuose, tačiau šiemet (2019) Dan’as surengė net 12 šių seminarų!
- Mokymai vyksta nuo 8val ryto iki 24val vidurnakčio.
- Kaina – 20 tūkstančių dolerių. Į kainą įeina ne tik apgyvendinimas, maitinimas, tačiau ir septynių dienų intensyvus mokymas kartu su 12 mėnesių tolimesniu mokymu. Visus metus kiekvieną dieną kurso dalyviai turi pildyti raportą, kuriame valandos tikslumu nusako ką jie veikė. Taip pat kiekvieną dieną jie turi padaryti kažką, kas juos gąsdina.
- 51% D. Peña mokinių sudaro 15-34 metų jaunimas, iš jų 20% – 15-25 metų paaugliai. Su lig kiekvienais metais daugėja jaunų žmonių, nenorinčių pakartoti savo tėvų klaidųir siekiančių iš gyvenimo daugiau. Jie taip pat neturi tokio didelio emocinio bagažo kaip suaugusieji, todėl lengviau priima sprendimus.
- Dan’o kursai yra tokie intensyvūs ir emociškai sunkūs, jog ne visi sugeba juos vyriškai atlaikyti. Dažnai dalyviai apsiverkia ir palūžta. „Supranti, gyvenime mes visi turime dvi banko sąskaitas – emocinį ir finansinį“, – įsitikinęs Dan Peña. „Daugelis žmoniųgyvenime nėra sėkmingi ne dėl to, jog nesusitvarko su savo finansais, o dėl jo, jog nesusitvarko su savo emocijomis.“
- Mentorius skiria vieną valandą kiekvienam dalyviui atskirai. Jie prisėda ir šneka apie to žmogaus tikslus. Dan’as įlenda kiek įmanoma giliau į žmogaus vidinį pasaulį ir bando perkąsti jį/ją kamuojančias problemas, prisikasti prie to žmogaus psichologijos. ,,Žmonės mano seminare yra prisipažinę įvykdę žmogžudystę, stambūs dideli vyrai nesustodami verkia.
- „Pilyje yra dvi sporto salės, tačiau jomis galima pasinaudoti, jei seminaro vadovas mano, jog dalyvis to nusipelnė ir jei teisingai atliko kasdien užduodamus namų darbus. ,,Jei mokymų dalyvis sugeba įrodyti, jog turi geresnes smegenis nei medūza, aš jam leidžiu naudotis mano sporto sale. Per paskutinį seminarą niekas taip ja ir nepasinaudojo“ – teigė mokytojas.
- Visi mokiniai privalo dėvėti kostiumus. Septynias dienas žmonės vakarieniauja kartu prie didelio stalo ir yra aptarnaujami Dan’o Peña personalo. Šios prabangos esmė yra atitraukti žmones nuo jų įprasto pasaulio ir kiek įmanoma ištraukti visus iš komforto zonos ribų.
Dan Peña yra pakeitęs daugelio žmonių gyvenimus. Vieni žymiausių jo mokinių yra:
- Klaus Kleinfeld, Saudo Arabijos NEOM projekto prezidentas.
- Rick’as Scott, buvęs Dan’o Peña teisininkas. Rick’as pasinaudojo Dan’o patarimu irįsiliejo į medicinos industriją. JAV jis sėkmingai atidarė ir plėtojo 400 ligoninių, vėliau tapo Floridos gubernatoriumi ir nuo 2019 eina Floridos senatoriaus pareigas. Anot Dan Peña, Donaldui Trumpui baigiant antrąją prezidento kadenciją, Rick’as Scott taps naujuoju Amerikos prezidentu.
- Dan Lok (kinų kilmės verslo magnatas, žymus antrepreneris).
- Brian Rose (vienas geriausių pasaulyje podcast vedėjų).
Jei kas susidomėjo jo rengiamais seminarais, daugiau informacijos ir registracija rasite čia https://www.danpena.co.uk
Ypatingai naudingi Dan Peña PATARIMAI siekiantiems geresnio gyvenimo ir sėkmingo verslo:
- Mano svarbiausias patarimas, kurį aš visada kartoju yra: ,,Tiesiog imk ir padaryk tai.“ Tačiau labai svarbu yra susirasti žmogų, kuriuo tu žaviesi ir norėtumei tapti panašiu į jį. Mokytoją, mentorių, kuris yra tokioje pozicijoje, kurioje tu nori būti. Įsivaizduok save jo vietoje, jog darai tai, ką daro jis ir esi ne koks sukriošęs senukas, o jaunas. Toks, koks esi šiandieną. Tokiu būdu tavo smegenys padės tau greičiau pasiekti tai, ko tu trokšti artimiausioje ateityje.
- Jei visiškai neturėčiau pinigų, visų pirma, atsidaryčiau naujienų portalų puslapius ir pažiūrėčiau kokie yra šiandienos trend’ai. Šiandien, mano manymu, ant bangos yra kibernetinė apsauga, kanapės, medicina, internetas, senelių namai ar priklausomybiųgydymo įstaigos. Tuomet išsiaiškinčiau, kokiais projektais ir kontraktais, susijusiais su šia sritimi dirba vyriausybė. Tokiu atveju vyriausybė finansuotų mano kompanijos veikląir man nereikėtų nieko turėti.
- Aš pripažįstu, kad esu didelis savanaudis. Mano patarimas tau ir visiems kitiems yra – būti daugiau savanaudžiais todėl, kad tu negali mylėti kažkieno kito ar mėgti savo darbo tol, kol tu nemyli savęs.
- Atidėliojimas ir vilkinimas nėra teisingi pasiteisinimai. Jei tu lauksi tobulo momento pradėti veikti, tu niekada nepradėsi nieko daryti, nes tokio momento nėra.
- Jei tavo šeima ir draugai negalvoja, kad esi pamišęs, vadinasi darai ne tą, ką reikia. Pastatyk save į tokias situacijas, kuriose nori būti ateityje ir elkis taip, lyg visa tai jau yra pasiekta.
- ,,Pasakyk kas yra tavo penki draugai, aš pasakysiu kas esi“, – įsitikinęs verslininkas. Jei tavo artimiausi draugai nesiekia iš gyvenimo išspausti maksimumo tau bus labai sunku pasitempti ir pasiekti daugiau“.
- Mažiau analizavimo ir tik skaitymo, daugiau veikimo. Žmonės dažniausiai nusiperka kokią naują knygą apie verslą, pasiklauso kokio podcast’o ir lieka įstrigę mokymosi procese, bet ne darymo procese.
- Dan įsitikinęs, jog nėra lengvų ir greitų būdų kaip tapti milijonieriumi. Taip pat neįmanoma būti itin sėkmingu verslininku nerizikuojant. Žmonės, kurie mano, jog galima uždirbti didelius pinigus ir niekad nesusidurti su rizika yra tikri fantazuotojai ir svajotojai. Jiems tapti turtingu ir itin sėkmingu yra baisiau nei likti vargšu visam gyvenimui. Todėl daugelis ir nesiveržia patekti į tą mažumą, itin turtingų ir sėkmingų žmonių ratą, nes jiems lengviau ir ne taip baisu yra tiesiog būti vargšais.
- Jaustis dėkingu. Dan prisipažino, jog kasdien jaučiasi dėkingas už daugelį nuostabių jam nutikusių dalykų. „Esu dėkingas už savo žmoną Sally (vyras susituokė antrą kartą). Ji labai mane palaiko, yra be galo protinga moteris ir gerai atrodo. Kai turi moterį su tokia puikia kombinacija, tu kaip žmogus kyli tik aukštyn. Aš dėkingas, kad mokytojas, ant kurio kažkada numečiau akvariumą, liko gyvas. Kitaip aš čia šiandien nesėdėčiau. Aš dėkingas, jog buivolas, kuris prabėgo per mane, manęs neužmušė. Taip pat esu dėkingas, jog mokyklos laikais, nusprendęs, jog visai linksma būtųatkartoti filme matytą sceną ir iššokti iš važiuojančios mašinos, aš nežuvau. Žinoma aš taip pat dėkingas, jog esu super sėkmingas gyvenimo ir verslo mentorius ir galiausiai, po savo vaikų gimimo, labiausiai už viską esu dėkingas, jog net didžiausius tinginius priverčiau pasiekti visus jų užsibrėžtus tikslus. Be manęs jiems niekados nebūtųpavykę to padaryti, tad aš labai dėl to džiaugiuosi. Taigi, žmonės, klausykite, jums taip pat įmanoma pasiekti visko, ko norite. Visą medžiagą, kuri mokina kaip uždirbti pinigus, galite rasti visiškai nemokamai mano interneto svetainėje. Tačiau tu turi būti pasirengęs paaukoti daugelį gyvenimiškų dalykų.”
Šaltiniai ir nuorodos tiems, kas apie šį vyrą nori sužinoti daugiau:
https://www.youtube.com/user/LondonRealTV/search?query=dan+pena
https://www.youtube.com/watch?v=WoqIRSZ818M
