Tobulo veido architektė ir antakių karalienė – Anastasia Soare
„Mūsų akys intuityviai atpažįsta proporcingumą, ir tai iš karto sieja su grožiu ir harmonija“, – Anastasia Soare
Ištrauka iš el. knygos “4 tikros garsių žmonių biografijos”
Kartą įžvalgi mergina, studijuodama architektūrą, meną ir tokių garsių asmenybių kaip Leonardo da Vinci darbus, pradėjo gilintis į šio Renesanso menininko naudojamą Aukso pjūvio formulę. Ji domėjosi, kaip sukurti tobulo veido iliuziją.
Ši mergina – emigrantė iš Rumunijos, atvykusi į Ameriką ieškoti geresnio gyvenimo. Anastasia Soare (Anastasia Beverly Hills prekės ženklo įkūrėja) tikrai nesitikėjo, kad sudrebins grožio pasaulį atradusi tobulą antakių liniją, pabrėžiančią natūralų moterų žavesį. Grožio industrijoje ją laiko pioniere, nes ji antakius pavertė vienu svarbiausių bruožų, išryškinančių veidą.
Šiandien kiekvienas save gerbiantis grožio industrijos specialistas, išgirdęs vardą Anastasia, iškart supranta, apie ką kalba. Anastasia Soare grožio pasaulyje pasiekė tiek, kad visi ją atpažįsta vien iš vardo: savo srityje ji yra pripažinta kaip Madonna muzikos srityje ar Oprah ‒ televizijoje. Ši istorija dar kartą įrodys, kad galima gimti ir augti bet kurioje pasaulio šalyje, esant nepalankiausioms sąlygoms, bet vis tiek rasti būdą, kaip įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Anastasios vaikystė komunistinėje Rumunijoje
Rumunijoje, kaip ir kiekvienoje šalyje, gyvena daug talentingų žmonių. Daug šios šalies gyventojų išsibarstę po pasaulį. Viena jų – Anastasia Soare. Šiandien moteris, tituluojama „antakių karaliene“, gyvena JAV ir yra viena iš nedaugelio milijardierių, sugebėjusių savarankiškai susikrauti turtus ir pelnyti milžinišką populiarumą. „Niekada gyvenime net keisčiausiuose sapnuose neįsivaizdavau, kad atsidursiu ten, kur esu šiandien“, – teigė būsimoji ABH kompanijos įkūrėja Anastasia dokumentiniame filme „Moterys viršūnėje“ (angl. Women on top).
Anastasios Soare makedoniečių kilmės tėvai Dumitru Balamaci ir Viktoria Babu emigravo į Rumuniją 1939 metais. Būsimoji grožio meistrė gimė 1956 metų gruodžio 28 dieną Konstancoje – viename seniausių Rumunijos miestų, kuris turi vieną didžiausių jūros uostų visoje Europoje. Mergaitė buvo vienintelis vaikas šeimoje. Ji augo apsupta mylimų giminaičių ir, kaip pati teigė, buvo laiminga. Garsiosios rumunės giminė buvo ne tik darbšti, bet ir kūrybinga. Jos dėdė tapė paveikslus, o Anastasia ne kartą žaidė su teptuku ir bandė save tapyti.
Vaikystės ir ankstyvos paauglystės nuotraukose labiausiai dėmesį atkreipia juodi, vešlūs, trumpi, pečių nesiekiantys Anastasios plaukai, tamsūs, puslankio formos antakiai ir ryškios akys. Anastasia buvo liekno sudėjimo, siauros lūpos sudaro ryžtingo, valios turinčio žmogaus įspūdį. Žvilgsnis ramus, nuolankus, užtikrintas savimi. Galimai mergaitė buvo paklusni, tvarkinga ir ne pagal metus protinga.
XX a. antroje pusėje gyvenimas Rumunijoje lengvas nebuvo. Po Antrojo pasaulinio karo į valdžią atėjus komunistams ir prasidėjus Šaltajam karui, rumunai, tame tarpe ir Anastasios šeima, sukosi kaip išgalėjo. Mergaitės tėvai buvo veiklūs ir darbštūs, šeima gyveno dideliame name, kuriame buvo atidarę siuvyklėlę. Anastasiaverslininkės dvasią paveldėjo iš tėvų. Augdama ji suprato, kad norint bent kiek geriau gyventi, reikia dirbti. „Mama siuvo drabužius moterims, tėtis – vyrams. Verslas jiems sekėsi puikiai, nes abu dirbo neskaičiuodami valandų“, – pasakojo Soare dokumentiame filme „Moterys viršūnėje“.
„Šaltais žiemos vakarais nebuvo šildymo. Turėjome eiti miegoti tokiame šaltyje, kokiame žmonės važiuoja slidinėti! Situacija buvo nežmoniška.“
Laimingą šeimos gyvenimą temdė vis blogėjanti šalies situacija. Prezidentas Nicolae Ceaușescu, norėdamas kuo greičiau išmokėti valstybės skolą, pradėjo pertvarką, kuri pablogino piliečių gyvenimą. Raudonieji režimai pradėjo vis labiau kontroliuoti gyventojų profesinę veiklą. Valdžiai priklausė butai, žemės ūkis ir fabrikai, ji nurodinėjo, ką galima skaityti ir ko reikia mokyti vaikus.
Valdžia taip pat valdė spaudą, radiją ir televiziją ‒ šie kanalai skleisdami propagandą stengėsi pakeisti žmonių mąstymą. Visuotinis sekimas ir kitamanių persekiojimas buvo tapę norma. Vyriausybė reguliavo vidaus šalies vartojimą ir bandė eksportuoti kuo daugiau į tarptautines rinkas, tad labiausiai nuo to kentėjo šalies gyventojai. Rumunijos piliečiai gaudavo maisto kuponus, už kuriuos jiems buvo leista įsigyti ribotą kiekį maisto. People portale Anastasia yra teigusi, kad dėl duonos ar vištos kartais eilėse prie maisto reikėdavo prastovėti po 12 valandų. Šalyje taip pat buvo ribojama elektra, šildymas, šiltas vanduo ir dujų kiekis. „Šaltais žiemos vakarais nebuvo šildymo. Turėjome eiti miegoti tokiame šaltyje, kokiame žmonės važiuoja slidinėti! Situacija buvo nežmoniška.“ – teigė Anastasia interviu Money.com portalui.
Jaunosios Anastasios tėvai kaip įmanydami stengėsi apsaugoti dukrą nuo skurdo. Mergaitės mama rodė gerą pavyzdį: dirbo nesitikėdama, kad valstybė ar kas nors kitas padės. Viktoria buvo tarsi ugnis, labai veikli. Anastasią taip pat žavėjo mamos rūpinimasis savo išvaizda. Feelunique vaizdo reportaže ji pasakojo, kad mama jaunystėje nenaudojusi daug makiažo, bet plaukai visuomet būdavę gražiai sutvarkyti, o oda ‒ prižiūrėta ir išpuoselėta.
Per vienintelį laisvadienį – sekmadienį ‒ mama dukrai taip pat skirdavo daug dėmesio. Tuomet penkerių metų mergaitė pirmą kartą susipažino su grožio procedūromis. „Mama mane išmokė visų grožio triukų, – prisipažino Soare interviu Into the gloss portalui.– Kiekvieną sekmadienį mes kartu eidavome į grožio saloną, kur mamai atlikdavo veido procedūras, tvarkydavo plaukus ir nagus. Šis kartu praleistas laikas buvo tikras mamos ir dukters laisvalaikis.“ Jei tik mažoji Anastasia būtų žinojusi, kad savo gyvenimą skirs būtent grožio industrijai!
Savo tėvą mergaitė taip pat labai mylėjo. Jiedu buvo labai artimi. „Pamenu, tėtis man dažnai skaitydavo eilėraščius. Jis turėjo puikų humoro jausmą“, – šypsodamasi pasakojo Soare. Tačiau greitai tėtis mirė. Priežastis, deja, neaiški. „Vieną rytą atsibudusi sužinojau, kad tėtis mirė. Tuo metu man buvo 12 metų. Patyriau didelį šoką. To baisaus jausmo nepamiršiu visą gyvenimą“, ‒ prisipažino Soare.
Mirus tėvui, Anastasios motina privalėjo dirbti dar sunkiau: ant jos pečių gulė šeimos likimas. „Pamenu, mama man pasakė: „Turi man padėti, kad išlaikytumėme verslą.“ Ji kalbėjo ir elgėsi su manimi lyg būčiau suaugusi. Atsimenu, atsakiau jai: „Bet, mama, man tik dvylika metų. Aš nieko nežinau!“ Jos atsakymas buvo: „Tu esi protinga, ir aš tave visko išmokysiu“.“
Po šeimos tragedijos Anastasiai teko dar daugiau darbų. Sukdamasi siuvykloje tarp staklių ir audinių Soare pirmą kartą susipažino su kūno proporcijomis. „Mano darbas buvo siūti drabužius. Mama matuodavo klientes ir, jei kurios nors vienas petys būdavo siauresnis, sakydavo, kad mums reikia pasiūti tą antpetį didesnį, nes taip sukursime tobulą drabužio proporciją“, – teigė Anastasia Breaking Beauty tinklalaidėje.
Mergaitei teko pamiršti visus hobius: grįžus iš pamokų reikėjo dirbti siuvykloje. Per dieną jos suspėdavo aptarnauti apie dešimt klientų. Namų darbus Anastasia ruošdavo tarp siuvamųjų mašinų, prižiūrėdama dar šešias mergaites, kurios padėjo siūti. „Anastasija puikiai susitvarkydavo su darbais, – pasakojo būsimosios grožio specialistės mama dokumentiniame filme. – Ji mokėjo labai gražiai piešti eskizus, kaip tikra professionalė. Mano dukra nuo vaikystės buvo nepriklausoma, ir aš visuomet jaučiau, kad gyvenime ji daug pasieks.“
Jaunoji Anastasia nuo mažens buvo meniškos sielos. The project for women portale rumunė prisipažino, kad visą gyvenimą domėjosi menais, nesvarbu, ar tai būtų tapyba, architektūra, fotografija, ar dizainas. Valdžia draudė naują literatūrą ar naujus filmus, tad žmonės skaitė ir žiūrėjo klasiką.
Pramogų nebuvo daug, tad Anastasia buvo panirusi į knygų pasaulį. Skaitymas smalsiajai rumunei padėdavo trumpam pasijusti išsilaisvinusiai iš kontroliuojamos ir cenzūruojamos aplinkos. Ji jautėsi protinga ir išsilavinusi. Anastasia vis labiau domėjosi drabužių dizainu. Ji visur nešiodavosi pieštuką ir popierių, taigi buvo pasirengusi bet kurią akimirką padėti mamai.
Tėvo netektis, tuometinė komunistinė Rumunijos situacija sustiprino Anastasios norą gyventi geriau. Žmonėms nebuvo suteikta galimybių tobulėti, išreikšti meniškos sielos, o mergina buvo kupina ambicijų. Ji ėmė mąstyti apie gyvenimą kitoje šalyje. „Nuo vaikystės troškau gyventi Amerikoje, – teigė Soare viename interviu. – Žinojau, kad ši šalis vienintelė, kurioje galėsiu laisvai save išreikšti. O Rumunijoje visi žmonės buvo labai nuslopinti.“
Baigusi mokyklą Anastasija įstojo mokytis architektūros, menų ir matematikos. Ji dar labiau praplėtė žinias apie žmogaus kūno proporcijas ir harmoningą grožio supratimą. „Dailės pamokose mus mokė taisyklingai piešti veidus, – dokumentiniame filme pasakojo Anastasia. – Turėjome analizuoti veido kaulų struktūrą, raumenis, suprasti, kaip sudarytas veidas, kaip jame atsispindi skirtingos emocijos. Kai piešdavome, mūsų dailės mokytojas sakydavo, kad norint pakeisti žmogaus emociją, užtenka pakeisti jo antakių formą. Taip pat mokiausi apie Auksinio pjūvio taisyklę (angl. golden ratio), Leonardo da Vinci᾽io teoriją ir tai, kad mūsų kūnas turi tam tikras proporcijas.“
Mergina sužinojo, kad visas mus supantis pasaulis yra ir harmoningas ir jį galima išreikšti matematine Auksinio pjūvio taisykle, dar vadinama Auksine arba Dieviškąja proporcija.
Anastasia domėjosi Leonardo da Vinci brėžiniais ir mąstė, kaip tai taikoma gamtai ir žmogaus kūnui. Manoma, kad dailininkas „Moną Lizą“ ir „Paskutinę vakarienę“ nutapė, vadovaudamasis būtent Auksinio pjūvio taisykle. Vėliau studijuodama ji susipažino ir su Fibonacci᾽o matematiniu santykiu 1,618 iki 1,0.
Mokytis menų Anastasiai patiko. Ji galėjo lavinti meninius gebėjimus ir tobulėti. Tačiau mergina norėjo daugiau. Jos ambicijos augo. Maištingosios rumunės galvoje pradėjo suktis ateities planai, ir jie buvo visiškai nesusiję su tėvyne.
2. Užsispyrėlės nesutramdysi
Mama mergaitę auklėjo griežtai, ir tai turėjo didelę įtaką vėlesniems jos gyvenimo sprendimams. „Septyniolikos metų man nebuvo leista eiti į jokius pasimatymus. Namie visados turėjau būti iki 22 valandos. Taip iki pilnametystės, – dalijosi prisiminimais būsimoji grožio specialistė. – Aštuoniolikos man taip pat nebuvo leidžiama mūvėti džinsų ar naudotis juodu akių pieštuku. Aš niekaip negalėjau suprasti, kodėl.“
Vienintelė priežastis, kodėl norėjau palikti Rumuniją ir apsigyventi Amerikoje, buvo tai, jog žinojau, kad už Atlanto man bus leista pasireikšti. Žinojau, kad esu protinga ir galiu nuveikti labai daug, jei tik man kas nors suteiks vienintelį šansą.“
Nepriklausomos merginos dvasia veržėsi į laisvę, tad netrukus, vos sulaukusi dvidešimties, ji ištekėjo už laivo kapitono Viktoro Soare᾽o. Tais pat metais jiedu susilaukė dukrelės Klaudios (arba Norvinos). Mergaitei motina norėjo duoti vardą Norvina, bet tais laikais šalyje buvo leidžiama duoti vaikams tik rumuniškus vardus. Tad oficialiai mergaitę pavadino Klaudia, bet šeimos nariai ją vadino Norvina.
Anastasijos kasdienybė sukosi tik apie šeimą. Ji tapo mylinčia mama ir žmona. Vis dėlto gyvenimas griežtoje ir varžančioje šalyje jos netenkino. Viskas buvo labai ribojama, o valdžia ėmėsi dar drastiškesnių priemonių. „Mums atjungdavo elektrą apie šeštą vakaro, – teigė Anastasia dokumentiniame filme apie savo gyvenimą. – Mano dukrai buvo maždaug šešeri septyneri, tad namų darbus jai tekdavo ruošti prie žvakių šviesos.“
„Šalyje visi rengdavosi vienodai, kalbėdavo tomis pačiomis temomis, ir vienintelės programos, rodomos per televiziją, būdavo apie žemės ūkį ar prezidento sakomos kalbos“, – dalijosi gyvenimo Rumunijoje atsiminimais Norvina.
Anastasia giliai šidyje žinojo, kad gali nuveikti daugiau, bet šalies valdžia idėjas sužlugdydavo joms net nespėjus gimti. „Jaučiausi įkliuvusi į spąstus, – teigė rumunė. – Žmonėms nebuvo leista siekti savo svajonių. Vienintelė priežastis, kodėl norėjau palikti Rumuniją ir apsigyventi Amerikoje, buvo tai, jog žinojau, kad už Atlanto man bus leista pasireikšti. Žinojau, kad esu protinga ir galiu nuveikti labai daug, jei tik man kas nors suteiks vienintelį šansą.“
Siekdama geresnio gyvenimo šeimai, Anastasia pradėjo įkalbinėti vyrą išvykti į galimybių kraštą – Ameriką. Ji tikėjo, kad tai jų vienintelis išsigelbėjimo bilietas. „Iš pradžių jis nenorėjo niekur vykti, bet nenusileidau, ir po ilgų įkalbinėjimų jis sutiko“, – teigė Soare biografiniame filme „Anastasia Soare“.
1987 m. rumunės vyras Viktoras sėkmingai pasiekė Italiją ir po kelių mėnesių atsidūrė Los Andžele. Valdžios akimis Anastasia tapo šalies išdaviko žmona. „Treji metai, kai su dukra buvome vienos, buvo pilni streso“, – teigė Soare.
Artėjant Anastasios ir Norvinos atvykimo į Ameriką dienai, Viktoras, įsidarbinęs taksi vairuotoju, pasiūlė žmonai baigti kosmetologės kursus. Vyro teigimu, grožio specialistės iš Rytų Europos Los Andžele labai populiarios. „Nemanau, kad atvykusi į Ameriką turėtum vėl stoti į universitetą ir studijuoti penkerius metus, – prisimindama mamos tuometę situaciją tėvo žodžius persakė Norvina. – Manau, geriausia tau būtų gauti vizažistės licenciją Rumunijoje, tad net nekalbėdama angliškai rastum darbą.“ Viktoras teigė, kad tuo metu visos emigrantės, atvykusios iš Rumunijos, Lenkijos ar Rusijos, dirbo kosmetologėmis, tad šis sprendimas jam pasirodė tinkamiausias. Anastasia taip norėjo į Ameriką, kad jai buvo nesvarbu, kokį darbą reikės dirbti.
Taigi gavusi vizažistės diplomą, 1989-aisiais ji su dukra iš Rumunijos pabėgo ‒ po dviejų su puse metų moteris su dukra pagaliau pamatė sutuoktinį. Būdama trisdešimt dviejų, Anastasija pasiekė savo svajonių šalies krantus, palikusi Rumuniją praeityje. Visiškai be pinigų, nemokėdama anglų kalbos, bet labai laiminga.
Ji išvyko prieš pat „kruvinąją revoliuciją“ ‒ Rumunijoje buvo paskelbta karinė padėtis, komunistinė valdžia nuversta, šalies ekonomika visiškai žlugo. Šalis atsigavo tik po gero dešimtmečio, bet Anastasios šeima to nematė, nes kūrėsi naują gyvenimą toli už Atlanto vandenyno.
3. Prisikėlimas – Anastasios naujo gyvenimo pradžia
„Gyvenimas yra kaip banko sąskaita. Kiek į ją įdėsi, tiek ir galėsi išsiimti“
„Labai gerai atsimenu dieną, kai nusileidau Los Andžele, – pasakojo Anastasia viename interviu. – Buvo karšta liepos 29 diena. Dangus ryškiai mėlynas. Aplink augo daug aukštų palmių. Aš niekad nebuvau išvažiavusi iš Rumunijos, tad palmes mačiau pirmą kartą.“
Jauna, kupina optimizmo rumunė pagaliau atsidūrė išsvajotoje Amerikoje…
PILNĄ BIOGRAFIJĄ, KURIOJE DETALIAI APRAŠYTA KAIP ANASTASIA SOARE SEKĖSI KURTI NAUJĄ GYVENIMĄ JAV IR KAIP JI SUKŪRĖ ABH KOMPANIJĄ RASITE MANO EL. KNYGOJE “4 TIKROS GARSIŲ ŽMONIŲ BIOGRAFIJOS”.