Vaikų stiliaus „Two makes six” tinklaraštininkės Ievos Arnauskienės unikali gyvenimo istorija
Ar Lietuvoje yra tokių šeimų, kurios džiaugiasi net dviejų dvynukų poromis? Mados vaikų tinklaraštininkė Ieva su vyru susilaukė dvynukų berniukų (Mažvydas ir Džiugas 10 m.), o po šešerių metų ir dvynukių mergaičių (Ūla ir Mėta 4m.) I. Arnauskienės gyvenimo istorija kaip iš filmo siužeto: pilna nuostabių staigmenų, skaudžių išgyvenimų, meilės, drąsos ir vilties. Tačiau ši istorija yra tikra ir su laiminga pabaiga. 35 metų moteris yra turtingiausia pasaulyje mama ir žmona, nes turi dvi sveikas dvynukų poras ir sveiką vyrą, kuris prieš trejus metus patyrė tokią sunkią avariją, jog vos liko gyvas.
Prieš tris mėnesius Ieva suprato, jog šeima negali gyventi atskirai, todėl susodinusi vaikus įmašiną, susikrovė daiktus ir viena pati įveikė 1,700 km. kelią iki Vokietijos, kur gyvena ir dirba jos vyras. „Mažiau kalbų, daugiau darbų“, – įsitikinusi I. Arnauskienė. Šeima yra kartu ir tai svarbiausia. Ieva ne tik toliau dirba su savo tinklaraščiu, Lietuvoje likusiais projektais, tačiauįgyvendina naujas, su vaikų mada susijusias idėjas. Daugiau istorijos detalių sužinosite perskaitę šį nuoširdų, atvirą ir naudingą interviu.
Šeima. Džiaugsmai ir nelaimė.
– Ar vaikystėje galvojote, jog susiesite savo gyvenimą su mada ir stiliumi?
Ne, vaikystėje žinojau tik tiek, kad ateityje norėčiau dirbti su vaikais. Baigiau lietuvių filologiją, turėjau būti lietuvių kalbos mokytoja, tačiau supratau, jog su dideliais vaikais man ne taip patinka bendrauti kaip su mažiukais. Pirmieji mano vaikų stilistės bandymai pasireiškėtuomet, kai gimė sesė. Man tuomet buvo aštuoneri metai. Netrukus supratau kaip man patinka ją puošti ir perrenginėti. Nuo tų metų pradėjau žaisti su drabužiais ir jų derinukais.
– Pirmųjų dvynukų susilaukėte, kai jums buvo dvidešimt treji. Ar visada norėjote didelės šeimos?
Taip, vaikų susilaukėme praėjus porai metų po santuokos. Pirmą kartą supratau, jog nebenoriu ilgiau laukti, nuvažiavus aplankyti vyro pusseseres, kuri buvo ką tik pagimdžiusi. Pamačiau jos vaiką ir supratau, kaip smarkiai noriu savų. Tariau Ramūnui, kad nenoriu nei karjeros ar namų, noriu šeimos. Visuomet troškau trijų vaikų. Nežinau kodėl, tačiau man patiko skaičius trys.
– Jūsų vyras neišsigando tokio pareiškimo?
Visiškai ne. Jis yra šeimyniškas vyras. Jam patinka būti su vaikais. Ramūnas visuomet buvo labiau šeimos, o ne verslo žmogus.
– Antrasis nėštumas buvo kiek vėliau, jau berniukams paaugus. Ar nujautėte, jog vėl laukiatės dvynukų?
Nujaučiau. Kai tik sužinojau, kad laukiuosi, nuėjau į privačią kliniką išsitirti. Norėjau kuo anksčiau išsklaidyti visas dvejones. Laukdamasi pirmagimių labai norėjau dukrytės. Man net buvo pasakyta, jog bus mergytė ir berniukas, todėl važiavau gimdyti su rožiniais ir mėlynais rūbeliais. Tačiau gimė du gražūs berniukai. Jei būtų buvusi porelė dvynukų, gal net nebūčiau norėjusi trečio vaiko, nes gimus berniukams buvo labai sunku, gal net sunkiau nei gimus mergytėms. Sunkiausia buvo iki metų. Pamenu net keliai šašais buvo užsidėję, nes gyvenome pas vyro mamą, kur niekas nebuvo pritaikyta. Sukdavausi aplink sofą, vaikščiodama keliais. Tikiu pasąmonės galia, todėl specialiai žiūrėdavau vežimėlius, skirtus vienam vaikui. Sakydavau, jog noriu tik vieno ir štai prisišaukiau. Tačiau šiandien mes visi sakome, jog broliams labai smagu turėti po sesę, neįsivaizduojame savo gyvenimo kitokio.
– Gal galite nupasakoti tą dieną, kai antrojo nėštumo metu iš gydytojo išgirdote, jog jūsų pilve plakė ne viena, o dvi širdutės?
Atsimenu, kai pasakiau gydytojai, jog labai jaudinuosi ir noriu sužinoti ar tikrai vėl nesilaukiu dvynukų, tačiau ji suskubo manęs raminti pasakiusi, jog dvejų dvynukų porų susilaukti beveik neįmanoma. Žiūrėjau į gydytoją ir mačiau kaip keičiasi jos veido išraiška. Ji šypsojosi ir iš akių pamačiau, kad kažkas ne taip. Tuomet paklausiau: „Vėl du”? O ji šypsodamasi man tarė: „Taip, vėl dvi širdelės“.
– Kokia buvo jūsų vyro reakcija, kai sužinojo, jog turėsite dar vieną dvynukų porą?
Vyro reakcija buvo labai gera. Jis man tarė: „Jei Dievas duoda, vadinasi taip turi būti. Svarbiausia, jog būtų sveiki, o visa kita nesvarbu“. Jis greitai mane nuramino.
– Koks buvo pirmasis nėštumas ir koks antrasis?
Abu nėštumai buvo gana lengvi, tačiau kai laukiausi mergaičių buvau pripildyta moteriškų hormonų: norėjosi puoštis ir gražiai atrodyti. Giminėje iš mamos pusės turime stiprius moteriškus genus. Močiutė pagimdė trylika vaikų, ji net ir apdovanojimus yra gavusi. Iš visos didelės giminės tik mano senelis ir mano vaikai yra dvynukai. Daugiau laimingųjų nėra.
– Antrojo nėštumo metu jūsų šeimą ištiko didelė nelaimė. Vyras papuolė į rimtą avariją ir vos liko gyvas. Kaip šiandien jūs visi laikotės? Ar atsigavote?
Negalėčiau pasakyti, kad šiai dienai esame atsigavę. Džiaugiamės, kad visi esame sveiki, tačiau vyrui 35 metai ir jo fizinė būklė ne iš geriausiųjų. Kai jį paleido iš reabilitacijos, man jau buvo laikas gimdyti, tad jis neturėjo pakankamai laiko išsigydyti tolimesnėse reabilitacijos sesijose. Būdama nėščia, jį vežiodavau į gydymo užsiėmimus, tačiau pagimdžius laiko nebeliko, o jis pats vairuoti dėl didelių kojos traumų ir lūžių nepajėgė. Tiesą pasakius, gerai, kad tuo metu laukiausi, nes kitu atveju nežinau kaip būčiau visa tai ištvėrusi. Mergytės padėjo man išgyventi ir suteikė vilties.
Tinklaraštis „Two makes six“
– Kada ir kodėl gimė mintis pradėti tinklaraštį „Two makes six“? Ar pamenate tą dieną, kai pirmą kartą suvokėte, jog norite pasauliui parodyti savo sukurtas gražias vaikų stiliaus kombinacijas?
Atsimenu iš pradžių naudojausi tik Facebook programa. Karts nuo karto įkeldavau vaikų nuotraukas ir netrukus žmonės atkreipė dėmesį, jog turiu dvi dvynukų poras. Neužilgo man parašė viena vaikų aksesuarų kūrėja. Ji pagyrė mūsų šeimą ir užklausė ar nesinaudoju Instagram‘o programa. Vedina smalsumo patikrinau kas tokio įdomaus vyksta Instagram‘o pasaulyje. Būtent tuomet mano dėmesį patraukė vienos šeimos, gyvenančios Belgijoje, profilis. Jie turėjo dvynukes mergaites ir buvo pasivadinę „Two makes four“. Taip ir kilo idėja pavadinti savo tinklaraštį „Two makes six“.
– Nuo pirmos minties apie tinklaraštį iki idėjos įgyvendinimo kiek praėjo laiko?
Nedaug. Pirmąjį įrašą, kuriame pristačiau mūsų šeimą, rašiau savaitę laiko. Tuomet jį nusiunčiau mamai ir sesei. Paklausiau jų nuomonės apie nuotrauką ir žinutę. Po savaitės šį įrašą paskelbiau ir taip viskas prasidėjo.
– Po kiek laiko pradėjo įsibėgėti jūsų veikla ir pradėjote sulaukti žmonių dėmesio ir komentarų?
Mūsų atveju buvo truputį lengviau, nes buvome išskirtinė šeima. Nereikėjo ilgai laukti kol su mumis susisiekė žurnalistai. Straipsnis po straipsnio, taip ir didėjo skaitytojų skaičius. Pirmų dviejų „Two makes six“ gimtadienių nepavyko suorganizuoti, tačiau gal pavyks paminėti trečiąjį gimtadienį, kuris bus pasibaigus Kalėdinėms šventėms.
Iššūkiai ir klaidos.
Kartais mamos rašo, jog vaikams nesvarbu kaip jie atrodo, svarbiausia, kad būtų laimingi. Tačiau ar papuoštas vaikas yra nelaimingas?
– Gal galite papasakoti apie vieną iš pirmųjų sunkumų su kuriuo susidūrėte įkūrusi „Two makes six“ mados ir gyvenimo būdo tinklaraštį?
Didžiausia ir niekur nedingstanti problema man buvo ir yra laiko stoka. Idėjų netrūksta niekuomet, tačiau sunku viską suspėti ir įgyvendinti. Praeiti metai buvo kupini darbų ir madųrenginių. Pristatinėjome kolekcijas ir rengėme madų šou, tačiau nepastebėjusi, jog apsiėmiau per daug – perdegiau. Prie to prisidėjo ir suvokimas, jog žmonės nevertina kitųdarbo. Važiuodavau su vaikais į renginius, veždavausi pilną bagažinę drabužių, pakabą, kol viską suruošdavau, sukurdavau po tris skirtingus rūbų derinukus, vaikus perrengdavau ir suruošdavau, labai pavargdavau. Žmonėms patinka mados renginiai, tačiau didelio atgalinio ryšio nesulaukiau. Gal kažką ne taip dariau, nežinau.
Taip pat jaučiau žmonių pavydą. Lietuvoje yra nemažai nuostabių mamų, tačiau nesuprantu aplinkinių piktumo ir noro, kad kitam būtų blogiau. Net ir tarp tų pačių „influencerių“ vyrauja šiokia tokia konkurencija ir apsimestinumas. Žinoma daug ką daro ir metų skirtumas, man 35-eri metai, kitoms moterims 25-eri metai. Skiriasi mūsų mąstymas, gal todėl ir vyrauja šios apkalbos. Aš, žinoma, bendrauju su daug nuostabių moterų, dalyvauju ir vaikštau į renginius, tačiau šiandien esu kiek atsargesnė ir ne tokia atvira. Yra pasitaikę tokių situacijų, kai pasidalindavau kokia idėja, o čia žiūrėk kažkas jau paėmė ir pristatė kaip savo. Dar vienas iššūkis mano meniškai prigimčiai yra tam tikri darbiniai susitarimai su agentūromis. Reikia tam tikru metu ir tam tikras nuotraukas bei įrašus kelti į socialines medijas, ir tai yra normali darbo dalis. Tačiau, mano nuomone, pačios gražiausios nuotraukos gaunasi netikėtai ir natūraliai, o ne tuomet, kai jas reikia surežisuoti.
– Kokias klaidas darėte pradėjusi „Two makes six“ veiklą?
Anksčiau buvau per daug atvira. Šiandien žinau, jog aplink yra daug gudrių žmonių, kurie gali tavimi pasinaudoti. Tad patariu sau ir kitiems laikytis vieno populiaraus pasakymo: „Mažiau kalbų, daugiau darbų“.
– Ar gaunate kokių nors piktų žinučių iš mamų?
Gaunu. Kartais mamos rašo, jog vaikams nesvarbu kaip jie atrodo, svarbiausia, kad būtųlaimingi. Tačiau ar papuoštas vaikas yra nelaimingas? Reikia sugebėti viską suspėti, tačiau pyksta greičiausiai tos mamos, kurios nemoka visko suderinti. Nuo trijų metukų vaikai daug ką supranta, būna jau patys diktuoja ką nori apsirengti. Apskritai, vaikai viską stebi ir nesąmoningai vėliau gyvenime atkartoja namuose matytus dalykus. Vyras kartais man papriekaištauja, kad be reikalo vargstu ir stalą namuose kiekvieną vakarą serviruoju, atidžiai žiūriu, kad jokio trupinėlio aplink nebūtų. Tačiau aš įsitikinusi, kad vaikams tai rūpi ir kai jie užaugs, norės savo namuose susikurti gražią ir tvarkingą aplinką.
– Jūsų vaikai visuomet labai gražiai atrodo. Gal atskleisite paslaptį, iš kur semiatės įkvėpimo naujoms jų stilių kombinacijoms?
Gal skambės juokingai, tačiau man idėjos šauna iš niekur. Kartą kalbėjausi su viena stiliste ir ji man pasakė, jog būna žmonių, kurie atsineša stiliaus pojūtį su savimi. Gal aš esu vienas iš šių atvejų? Taip pat gal nesąmoningai iš vaikystės perėmiau gražų bei įdomų aprangos stilių. Mano mama mėgo puoštis ir nors tarybiniais laikais nebuvo didelio rūbų pasirinkimo, ji mus visus rengdavo išskirtinai ir stilingai.
Kartą man nutiko įdomus įvykis. Susapnavau spalvą ir niekaip negalėjau išmesti jos iš galvos. Visai netrukus sužinojau, jog ši spalva (violetinė) buvo paskelbta sekančių metųspalva. Tikiu, kad mada ir stilius – mano veikla. Būna, jog atsikeliu ryte, nueinu prie rūbųspintos ir lengvai sukombinuoju kažką naujo ir įdomaus. Kartais pamąstau apie studijas, gi sakoma, jog mokytis niekada nėra vėlu. Teoriją, kurią gaučiau studijuodama, labai puikiai prisidėtų prie mano intuicijos ir praktinių žinių.
Patarimai mamoms
– Kokį patarimą duotumėte mamoms, kurios laukiasi dvynukų ar trynukų ir bijo, jog nesusitvarkys?
Nebijoti ir mažiau naršyti po internetą, skaitant įvairias istorijas. Pamenu, kai laukiausi perskaičiau straipsnį, kuris labai mane išgąsdino. Tai buvo pasakojimas apie dvynukus, kuomet vienas jų apvalgė mažesnįjį. Tikiu, kad mamos turi stiprią nuojautą, todėl geriausia pasikliauti savimi, o ne internete rasta informacija. Taip pat rekomenduoju nepalikti visko paskutinei minutei. Prieš pagimdant, reikia iš anksto viską pasiruošti ir susidaryti planą bei jo laikytis. Žinoma, kas laukiasi dviejų vaikučių, o ne vieno, baiminasi, jog jiems neužteks meilės, nes neišeis jų tiek nešioti ir myluoti. Tačiau vaikai jaučia jūsų meilę, nebūtina jųnešioti ant rankų visą laiką. Jiems užtenka prisilietimų, kalbėjimosi ir buvimo šalia.
– Auklėjimas. Turite kokių nors taisyklių namuose, kurių vaikai turi laikytis?
Su vaikais reikia daug kalbėtis ir išgirsti ką jie sako. Tai tikrai įmanoma, laiko rasti tam galima visiems. Juos reikia išklausyti ir paguosti. Taip pat, kai namuose daug vaikų, turi būti dienotvarkė. Jei jos nėra, susitvarkyti neišeis. Praeitais metais, kai vyko daug renginių, nesilaikėme jokių dienotvarkių, todėl vos neišėjau ir proto. Iš tikrųjų būtų labai šaunu, jei kas parašytų knygą apie dvynukų auklėjimą. Žinau, kad poreikis Lietuvoje gal ir nėra didelis, tačiau skaitančiųjų tikrai būtų.
Emigracija
Atsimenu tą dieną kaip per sapną. Vakarą prieš kelionęmane ištiko šioks toks panikos priepuolis, tačiau tariau sau: „Ieva, mažiau galvok. Pamatysi, viskas bus gerai“
– Lietuvoje kasmet daugėja emigrantų. Jūs su šeima neseniai išvykote gyventi į Vokietiją. Kodėl nusprendėte išvažiuoti?
Po nutikusios nelaimės prieš trejus metus žlugo vyro verslas. Tuo metu gyvenome dviejųkambarių bute, kur tik vienas kambarys buvo uždaras. Planavome kraustytis į namą, buvo likę tik sudėti parašus, tačiau tuomet įvyko avarija ir supratę, kad pinigų prireiks gydymui, likome gyventi bute. Reikėjo ir toliau mokėti buto paskolą, o dėl vyro gydymosi periodo nukentėjo šeimos finansai. Po nesėkmingų bandymų susirasti darbą Lietuvoje, vyrasįsidarbino Vokietijoje. Aš su vaikais likau Lietuvoje. Turėjau pakankamai darbų su užsakymais ir nenorėjau būti toli nuo giminės ir draugų. Vis dėlto greitai supratau, kad šeima turi būti kartu. Vaikai labai ilgėjosi tėčio, dažnai apie jį klausinėjo, o ir man vienai namuose buvo ganėtinai sunku. Taigi vieną vakarą priėmiau sprendimą: susikroviau daiktus ir sekantįrytą susodinusi vaikus į mašiną patraukiau link Vokietijos. Atsimenu tą dieną kaip per sapną. Vakarą prieš kelionę mane ištiko šioks toks panikos priepuolis, tačiau tariau sau: „Ieva, mažiau galvok. Pamatysi, viskas bus gerai“. Taip ir pravažiavome 1,700km, kuriuos vaikai labai puikiai atlaikė.
Labai gaila, tačiau Lietuvoje nematėme jokios išeities. Bandėme išsinuomoti didesnį būstą, tačiau tik žmonėms sužinojus, jog turime keturis mažamečius vaikus, niekas nenorėjo mums nieko nuomoti. Kiti man sakydavo: „Kaip čia taip Ieva, juk apie tave ir tavo madų renginius tiek rašo, kaip jūs nepragyvenate?“ Apie mus mėgsta rašyti, tačiau valstybei nerūpi kaip mes atsistosime ant kojų.
– Kaip vaikams sekasi naujoje mokykloje ir darželyje?
Džiugas su Mažvydu per tris mėnesius išmoko daug žodžių, tačiau dar prisibijo kalbėti. Sakoma, jog dažniausiai lūžis įvyksta po maždaug pusės metų. Tikiuosi, kad taip ir bus. Sesutės kalbą išmoko greičiau. Jau dabar grįžusios iš darželio tarpusavyje kalbasi ir skaičiuoja vokiškai. Broliai pamokslauja mergaitėms, kad namuose kalbėtų tik lietuviškai, mat bijo, kad pamirš lietuvių kalbą. Tačiau aš juos raginu kuo daugiau kalbėti vokiškai, kad greičiau adaptuotųsi mokykloje. Aš ir pati mokausi kalbą, tačiau lengva nėra.
Svarbiausia, kad esame kartu. Matau kaip tai svarbu vaikams. Nepaisant kalbos ar finansiniųsunkumų, džiaugiuosi savo pasirinkimu. Mes pradedame gyvenimą nuo nulio, nuostabiame turistiniame miestelyje, kuris yra ne tik panašus į Trąkus, tačiau dar ir vadinasi panašiai – Traben trarbach. Čia šilčiau, o gamta įspūdinga. Gyvename netoli skardžių ir vynuogynų.
Po nelaimės mes niekaip neatsigauname. Mus vis pasitinka nauji iššūkiai, tačiau aš nepasiduodu. Žinau, kad nesugebėčiau pamiršti savo svajonių. Išlauksiu tinkamo momento ir nenuleisiu rankų. Tikiu sunkiu darbu. Viskas bus gerai.
– Kokie jūsų ateities planai? Svajonės?
Ką tik įkūriau internetinę Vokietijoje gyvenančių šeimų grupę, pavadinimu „TMS.Deutschland“. Organizuosime įvairius susibūrimus, susijusius su mada.
Planuoju įgyvendinti idėją vaikų vasaros atostogoms. Norime išleisti „Two makes six” žaidimą. Kursime popierines lėles su drabužėliais arba madų tematikos spalvinimo knygeles. Šiuo klausimu jau bendrauju su leidyklomis. Norisi turėti apčiuopiamą „Two makes six“ produktą, o ne tik internetinius darbus. Taip pat iš mano planų niekur nedingsta mados namai. Žmonės jau seniai klausinėja manęs kada ši idėja realizuosis, tačiau aš visa taiįsivaizduoju kiek kitaip. Mano mados namai bus susiję ne tik su mada, tačiau ir su kūryba. Užsiimsime įvairiais užsiėmimais, vykdysime būrelius, susijusius su mada, piešime rūbų kolekcijas bei užsiimsime kitomis kūrybą lavinančiais pratimais. Galbūt Mažvydas, kuris labai gražiai piešia taps mano dešinioji ranka. Berniukams niekad nepatiko pozuoti tad padės su kūryba, o mergytės mėgaujasi rūbeliais ir madomis, tad manau su mielu noru žygiuos podiumu. Tikiuosi, jog mano vaikų mados namai apims ne tik madą, tačiau ir kūrybą.
Žavios „Two makes six“ šeimynos nuotykius galite sekti:
Instagram: https://www.instagram.com/two_makes_six/
Facebook: https://www.facebook.com/twomakessix/
Jei Jums patiko šis interviu, tikėtina, kad patiks ir sekantys tinklaraščio įrašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje, kuri iššoks bet kurio šios svetainės puslapio apačioje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų.
