Žymiausio pasaulio tenoro Andrea Bocelli gyvenimo istorija

Kai Andrea Bocelli buvo šešeri metai, tėvai nusprendė išsiųsti sūnų į internatinę aklųjųmokyklą, kuri buvo už 200 mylių nuo gimtųjų namų.Tai buvo vienas sunkiausių kada nors priimtų sprendimų, tačiau mama su tėvu suprato, jog norint gyventi normalų gyvenimą, jųsūnui reikia išmokti Brailio rašto, skaičiuoti, skaityti ir žinoti kaip susidoroti su problemomis, kurios jo dar tik laukia. „Metai, praleisti aklųjų institute, buvo sunkiausias periodas mano gyvenime, – teigė A. Bocelli. – Maistas buvo siaubingas. Nekenčiau virtos mėsos, tačiau mums tik atrėždavo: „Tu norėsi tai valgyti ir tu tai suvalgysi“. Kai sirgdavau arba apsimesdavau, kad sergu, maistas buvo šiek tiek geresnis. Visi 64 vaikai miegojome viename kambaryje“. Nepaisant vėliau užsitarnautos didelės sėkmės ir pripažinimo, Andrea prisipažino, jog grįžęs namo ir valgant namuose pagamintą maistą visuomet patiria didelįdžiaugsmą. Atsiskyrimas ir gyvenimas institucinėje mokykloje, jį paskatino dar labiau vertinti šeimą ir namus.

Gražus it angelo Andrea balsas mokykloje buvo greitai pastebėtas. Jis dainuodavo prieš auditoriją, kurią sudarė jo bendraklasiai. „Pamenu, kai tik pradėjau dainuoti, salėje vyravo triukšmas, – kalbėjo Andrea, prisimindamas savo pirmuosius pasirodymus prieš žmoniųminią. – Mano amžiaus vaikai nesidomėjo tokia muzika, tačiau padainavęs „O Sole mio“ dainos aukščiausią natą, visi nutilo. Salėje įsivyravo visiška tyla. Baigęs dainuoti, sulaukiau didelių aplodismentų. Man buvo keista, jog jiems patiko ši arija. Tuo metu įsitikinau, jog mano balsas turi kažką tokio, kas suvirpina žmonių širdis.“

Drąsus ir bendraujantis vaikas privačioje mokykloje susikūrė savo mažą pasaulėlį. Jis mokėsi, dainavo ir net žaidė futbolą, kuris jam, beje, visai neblogai sekėsi. Vis dėlto per vieną iš treniruočių nutiko kai kas baisaus, kas visam laikui pakeitė Andrea gyvenimą. Berniukas buvo puikus vartininkas, tačiau tą dieną jis nespėjo pagauti į jį skriejančio kamuolio, kuris pataikė jam tiesiai į galvą. Smūgis buvo toks stiprus, jog jis visiškai apako. Ligoninėje gydytojas uždėjo ant Andrea akies dėles, jog šios išsiurbusios kraująsunormalizuotų aplink akį kraujo spaudimą, tačiau šis gydymo metodas buvo neveiksmingas. A. Bocelli buvo vos dvylika metų kuomet jo akys paskutinį kartą matė saulės šviesą. „Vienąrytą pakėliau akis į dangų, – rašė A. Bocelli savo knygoje. – Jaučiau kaip saulė šildo mano veidą, tačiau visiškai nieko nemačiau. Mane apėmė didelė baimė ir nusivylimas. Pradėjau verkti ir šauktis mamos. Pribėgusi ji paklausė kas nutiko ir kai pasakiau, kad nieko nematau, ji pratrūko verkti. Mano mama niekada neverkia, todėl jos ašaros mane giliai sujaudino“. Tą vakarą šeimos nariai bandė kalbėti apie kitus dalykus, tačiau ore vyravo liūdesys. Buvo girdėti musių zvimbesys ir jautėsi slogi nuotaika. Tą naktį Bocelli mama nenorėjo palikti jo vieno, todėl miegojo jo kambaryje esančioje brolio lovoje. „Mama verkė į pagalvę ir aš jos paklausiau kas nutiko, – rašė Andrea knygoje.

– Ar tu matai tik tamsą? – paklausė vaiko mama Edi.
– Ne, mama.
– Tai ką tuomet tu matai?
– Viską ir nieko, – atsakė jai sūnus. – Matau tai, ką noriu matyti. Matau visą kambarį: stalą, lovas, spintelę, tačiau tai matau, nes žinau, kad tai čia yra.“

Andrea mama nesuprato ką jis turi omenyje, tačiau kartą aklųjų mokyklos direktorius jai bandė paaiškinti, jog aklieji nemato tamsos, taip, kaip kurtieji negirdi tylos. Edi suprato, jog dabar kaip niekad svarbu padėti sūnui fiziškai ir morališkai. A. Bocelli savo autobiografijos knygoje ,,Tylos muzika“ (angl. „The music of silence”) rašė, jog jis verkė ir išgyveno dėl savo nelaimės vieną savaitę. Tuomet susigriebė ir nutarė kovoti, o ne savęs gailėtis.

Andrea vėliau visuose interviu pabrėždavo, jog tai, kad yra aklas neturi nieko bendro su jo dainavimu. „Kurį laiką savo gyvenime aš mačiau, tuomet staiga nustojau matyti, tačiau nuo to niekas nepasikeitė. Aš tiesiog viską pradėjau matyti kitaip,“ – teigė būsimasis italųdainininkas. Jis mėgsta cituoti prancūzų rašytojo Antoine de Saint Exupery žodžius: „Svarbiausi dalykai akiai yra nematomi. Tai taip akivaizdu, kad net šiek tiek kvaila“.

Grįžęs iš internatinės mokyklos ir praradęs regėjimą, Andrea pirmą kartą sudalyvavo vietiniame dainavimo konkurse. A. Bocelli dainavo dainą „O Campagnola Bella“. Pasirodymas praėjo puikiai ir Andrea atrinko į finalą, kuriame jis atliko žymiąją „O sole mio“ dainą. Po pasirodymo publika plojo atsistojusi, o pribėgusios žadą praradusios moterys bučiavo berniuko skruostus. Tą vakarą svajonės ir iliuzijos įstrigo taip giliai A. Bocelli galvoje, jog jos visiems laikams pakeitė jo ateitį ir nukreipė netikėtu ir vingiuotu gyvenimo keliu. Jei tik jis būtų žinojęs, koks ilgas ir sunkus kelias jo laukia ir kiek visko jam dar teks patirti, kad taptųdainininku.

Vietinis dainavimo konkursas buvo mažos apimties renginys ir kadangi šeima neturėjo reikiamų kontaktų bei gyveno mažame miestelyje, Andrea teko palaukti savo gyvenimo svajonės išsipildymo. Sekančius dvidešimt gyvenimo metų A. Bocelli pianinu grojo įvairiuose baruose ir net keletą kartų buvo spėjęs prarasti viltį profesionaliai dainuoti ant scenos.

Universitetas. Lemtingos pažintys

1981 metais, baigęs vidurinę mokyklą Andrea įstojo į Pizos universitetą studijuoti teisės. Kadangi dauguma jo giminaičių buvo teisininkai jam ši specialybė atrodė tinkamas pasirinkimas. Vyras teigė, jog gyvenime visuomet reikia turėti alternatyvų ir ši specialybė, jo manymu, galėjo jam užtikrinti gerą gyvenimą. „Nuo mažens turėjau įdėti dvigubai daugiau pastangų, kad pasiekčiau tokių pačių rezultatų, kaip ir mano mokyklos ar studijų draugai, – teigė A. Bocelli viename interviu. – Šie sunkumai mane puikiai paruošė gyvenimui ir padėjo sustiprinti valią bei išmokė pasiaukojimo svarbos. Anksti supratau, jog gyvenime nėra sunkumų, kurių neįmanoma įveikti. Tai aš dariau kiekvieną dieną, tūkstantį kartų per dieną. Suklumpu ir atsikeliu.“

1986 metais baigęs studijas jis dirbo teismo paskirtu gynybos advokatu. Vis dėlto šį darbą jis pradirbo tik metus laiko. Andrea svajojo rimtai užsiimti dainavimu. Vakarais jis grojo baruose ir tuo pat metu siuntinėjo savo įrašytas dainas į įvairias agentūras. Būtent darbe A. Bocelli sutiko savo būsimą žmoną. „Vieną vasaros vakarą man grojant pianinu, draugas priėjo prie manęs ir pasakė, jog su manimi nori susipažinti dvi gražios merginos, – rašė būsimasis tenoras savo autobiografijos knygoje. – Po 15 minučių aš jau sėdėjau prie jų staliuko ir klausiausi jaunatviškų diskusijų ir garsaus juoko“. Andrea tuo metu buvo 29-eri, o merginoms po 17-a metų. Kaip teigė viena iš merginų, vardu Enrica, iš pradžių ji įsimylėjo Andrea balsą, o tuomet ir jį. Sekančią dieną jaunuoliai vaikščiojo paplūdimiu ir kalbėjosi apie svajones ir gyvenimą. Savo knygoje A. Bocelli rašė, jog būdamas su Enrica pirmą kartą gyvenime jautėsi tikru vyru. Merginai patiko Andrea branda, pasitikėjimas savimi, o jam tuo tarpu patiko Enrica‘os jaunystė, nekaltumas, trapumas ir gyvas juokas. Italas greitai suprato, jog surado savo gyvenimo moterį ir norėjo ją vesti, tačiau nusprendė iš pradžių palaukti kol susikurs finansiškai stabilesnį gyvenimą.

Bėgo metai. Andrea toliau grojo ir dainavo miestelio bare. Kol vieną dieną vyro gyvenime nutiko pirmasis lemtingas įvykis, lėmęs jo naujo gyvenimo pradžią. Vieną vakarąbaiginėjantis darbo dienai į barą atėjo vyras, kuris turėjo suderinti pianiną, kuriuo grojo Andrea. Išgirdęs A. Bocelli dainuojant, vyriškis patarė jam nešvaistyti tokio gero balso veltui ir pradėti mokytis dainavimo subtilybių bei tam tikrų balso valdymo technikų. „Jau seniai su manimi niekas nebuvo kalbėjęs apie tai, jog turėčiau mokytis dainavimo, – rašė A. Bocelli savo autobiografijos knygoje. – Šio vyro patarimai mane privertė susimąstyti.“ Vyriškis pasakė, jog žino labai gerą mokytoją, kuris jau išėjo į pensiją, tačiau visą gyvenimą mokino pačius geriausius dainininkus, tad gal sutiktų padirbėti ir su Andrea.
Po poros dienų A. Bocelli su motina jau stovėjo didžio mokytojo namuose, kur pirmą kartągavo profesionalų atsiliepimą apie savo balso galimybes. Andrea nusprendė, jog jei mokytojas pasakys, kad jam nelemta toliau dainuoti, jis imsis kitos veiklos ir visiems laikams mes dainavimą. Susijaudinęs, drebančiu balsu A. Bocelli sudainavo dainą, o baigęs palinko arčiau mokytojo, kad išgirstų ką šis turi pasakyti. „Tu turi auksinį balsą, mano sūnau!, – tarėjam mokytojas. – Tačiau dainuodamas elgiesi visiškai priešingai nei turėtumei. Tinkamas mokymasis ne tik išlavintų tavo balsą, tačiau perkeltų į aukščiausiąjį lygį.“
Andrea negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo. Net nedvejodamas jis sušuko: „Aš sutinku mokytis!“

Kelias link svajonės išsipildymo

Pirmasis Andrea Bocelli mokytojas Luciano Bettarini ėmėsi mokyti būsimąjį tenorą dainavimo ir balso technikų. „Kartą mano vyras tarė Andrea, jog vieną dieną jis bus žymus ir svarbus tenoras. Andrea atsakymas buvo: „Mokytojau, prašau nejuokaukite šia tema, – kalbėjo Maria Luisa, Bettarini žmona, prisimindama tuos laikus, kai jos vyras mokino dar niekam nežinomąjaunuolį. Moteris taip pat teigė, jog ji su vyru iškart suprato, jog Andrea yra ypatingas žmogus, tikras menininkas, ir jų pareiga buvo iššaukti tą puikų menininką į dienos šviesą. Pradėjęs profesionaliai mokytis dainavimo meno, pasikeitė Andrea gyvenimo būdas. Jis metė rūkyti, gerti tėvo vyną ir laikėsi griežtos dietos. Kartais jis turėdavo išverti „tylos dienas“, per kurias jam nebuvo leista kalbėti, mat tokiu būdu buvo saugomas jo balsas.

Bėgant metams išaušo diena, apie kurią Andrea svajojo visą savo gyvenimą. Jis sulaukė skambučio iš įrašų studijos esančios Modenos miestelyje. Jie ieškojo tinkamo tenoro sudainuoti kartu su italų roko žvaigžde Zucchero Fornaciari. Tuo metu Zucchero vykdė atranką tenorams, kurie galėtų sudainuoti kartu su juo dainą ,,Miserere“. Tikrąją versiją jis tikėjosi sudainuoti kartu su Luciano Pavarotti, tačiau šis buvo per daug užimtas. Taigi,atvykęs į atranką Bocelli pasirodė taip gerai, jog po poros dienų jam paskambino ir pasakė, jog pagaliau išaušo jo sėkmės valanda. „Nepasirašinėk jokių kitų kontraktų, – patarė jam per telefoną agentas. – Tau pagaliau pasisekė, Andrea!“ A. Bocelli iškart nubėgo pranešti džiugiųnaujienų savo motinai ir Enricai. Jis pagalvojo, jog jam daugiau nebereikės priklausyti nuo tėvų ir jis pagaliau sugebės pats išlaikyti savo šeimą, todėl pasakė Enricai, kuri jau seniai laukė kada galės susituokti su mylimuoju, jog jie gali pradėti planuoti savo vestuves.

Gyvenimo sunkumai

Andrea gyvenimas, rodos, apsivertė aukštyn kojomis. Vyras laukė tolimesnių naujienų iš agentūros ir ruošėsi vestuvėms. Per ateinančius keletą mėnesių A. Bocelli bandė susisiekti su agentu, tačiau jo pastangos buvo bevaisės. Šie žmonės buvo per daug užimti su juo kalbėtis ir laikė jį nežinioje. Artėjant vestuvių dienai Andrea darėsi vis nervingesnis. Jis pradėjo bijoti, jog jo dainininko karjera pasibaigs dar net neprasidėjusi ir jam nebus iš ko išlaikyti savęs ir būsimosios žmonos. Italas su tėvu net nuvyko iki miestelio susitikti su agentūros darbuotojais ir paklausti kas vyksta, tačiau jam tebuvo pasakyt, jog jie yra labai užsiėmę su žymiojo tenoro Zucchero naujojo albumo išleidimu ir jam praneš apie galimybę kartu koncertuoti su tenoru kai tik turės daugiau naujienų.

1992 metais Andrea sumainė žiedus su Enrica Cenzatti. Iškart po vestuvių jiedu išvyko į povestuvinę kelionę. Džiaugsmingą medaus mėnesį aptemdė skambutis, per kurį Andrea Bocelli buvo pranešta, jog Zucchero nusprendė išleisti muzikinį video klipą kartu su Pavarotti vietoj to, jog koncertuotų gyvai. Andrea buvo pasakyta, jog koncertai šiuo metu yra sustabdyti ir jei kas nors pasikeis, jie jam praneš.

Bocelli paniro į depresiją. Jo žmona Enrica nežinojo kaip jam padėti ir net jų naujas gyvenimo etapas naujame name nepadėjo vyrui pralinksmėti. Visos jo viltys ir svajonės sudužo. Ištisas dienas jis leido giliam liudesy, būdamas vienas tylumoje. Jo žmona anksti ryte išeidavo į darbą ir grįždavo tik vakarais. Ramybėje ir tyloje jis praleido metus laiko. Būtent tuomet jam pagaliau pavyko ištverti taip vadinamas „tylos dienas“. Jis prisijaukino tyląir išsiugdė tik profesionaliems operos dainininkams būdingą tylos discipliną. Andrea savo laiške pirmajam dainavimo mokytojui rašė: „Esu jums be galo dėkingas, jog rekomendavote išmokti praleisti dienas tyloje. Tai padėjo ne tik mano balsui, tai padėjo mano sielai. Kuomet esu vienas tyloje su savimi, geriau save girdžiu. Geriau girdžiu kitus ir tai yra daug efektyviau nei žodžiai. Kiek daug svarbių žodžių mes neišgirstame, nes tiesiog nepakankamai gerai klausomės. Aš išmokau daug dalykų, mokytojau, ir tikiu, jog ateityje ši tylos muzika mane dar daug ko išmokys“.

Žiemai atėjus vyras pradėjo nerimauti dėl finansų. Jis nenorėjo ir vėl prašyti tėvų pagalbos, tad kiekvieną rytą Enricai išėjus į darbą, jis išjungdavo namuose šildymą, užsidėdavo kelis megztinius ir visais kitais įmanomais būdais bandė taupyti pinigus. Būtent šie metai išugdė vyro stiprybę, jis suprato, jog gali išverti daugiau nei tikėjo.

Stulbinanti karjera

Žiema pamažu ėjo į pabaigą. Ji buvo viena ilgiausių ir šalčiausių vyro gyvenime. Atėjo pavasaris. Vieną rytą besimokant namuose suskambo namų telefonas. Nieko nenujausdamas Andrea pakėlė telefono ragelį ir negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo. Kito telefono gale kalbėjo žmogus iš muzikos įrašų agentūros: „Andrea, turiu tau gerų žinių. Šįkartą mums pasisekė. Gali pradėti ruoštis koncertiniam turui su Zucchero, kurie vyks šiųmetų Gegužės mėnesį visuose didžiausiose Italijos stadionuose.“ Andrea negalėjo patikėti savo ausimis. Nejau jis sugebėjo išlaukti taip ilgai lauktos sėkmės akimirkos? Nieko nelaukdamas vyras paskambino žmonai ir tėvams bei pranešė džiugias naujienas. Jis jau buvo pripratęs prie nusivylimų ir dvejonių. Jam buvo sunku patikėti, jog netrukus jis dainuos vienoje scenoje su žymiuoju Zucchero Fornaciari!

Koncertinis turas su Zucchero buvo tikras svajonių išsipildymas. Andrea džiaugėsi kiekviena nauja diena, kiekvienu koncertu ir jautėsi lig gyventų sapne. Kartais tik atsibudęs jis pagalvodavo ar tikrai randasi ne savo namų lovoje su senomis problemomis? Tačiau ne, jis tikrai buvo koncertiniame ture už kurį net gavo tokį didelį atlyginimą, kurio jam ir žmonai būtųužtekę pragyventi metus laiko. Koncertiniam turui einant į pabaigą Andrea pasiekė žinia, jog jo mylimas herojus Franko Corelli ieško naujų studentų savo dainavimo klasėje Turino miestelyje. A. Bocelli iškart paprašė tėvų užrašyti jį į norinčiųjų sąrašą.

Pasibaigus koncertiniam turui tų pačių metų vasarą italas sėkmingai perėjo atranką ir negalėjo patikėti, jog kartu su dvylika kitų atrinktųjų mokysis dainavimo paslapčių pas patį F. Corelli! „Pagrindinė priežastis kodėl pasirinkau dainininko karjerą yra Franko Corelli,“ – kalbėjo Andrea BBC dokumentiniame filme. – Kai pirmą kartą būdamas vaikas išgirdau jįdainuojant, įsimylėjau jo balsą. Pamenu, kuomet jam dainavau. Jaučiausi lig būčiau transo būsenoje. Buvo karšta liepos mėnesio diena. Pajaučiau jo ranką ant savo peties ir jis man tarė: ,,Turi nuostabų balsą“.“ Netrukus po mokymų viename laikraščio interviu Franko Corelli apie Andrea Bocelli teigė: ,,Šio berniuko balse jaučiamos ašaros. Būtent to klausytojai ir tikisi iš dainininkų.“ Šį ,,La stampa” laikraščio numerį Andrea Bocelli prisipažino laiko išsaugojęs kaip didžiausią talismaną.

Grįžęs iš mokymų namo Andrea sulaukė skambučio iš įrašų studijos. Jie pranešė, jog muzikos studija „Sugar music“ nori pasirašyti su juo kontraktą. Taigi 1993 metais A. Bocelli, būdamas 35-erių metų pasirašė kontraktą su Caterinos Caselli kompanija. „Kai pamačiau jį dainuojant, likau problokšta ne tik jo balso, tačiau ir jo grožio,“ – teigė Caterina Caselli, prisimindama pirmąjį Andrea pasirodymą. Jos teigimu, jaunasis Italijos dainininkas puikiai mokėjo įpinti pop muzikos elementus kartu su klasika. Siekiant pristatyti Andrea tarptautinei rinkai buvo nuspręsta, jog jis dalyvaus ,,Sanremo“ festivalyje. Šis festivalis buvo populiarus visame pasaulyje, jį transliavo visi Europos televizijos kanalai. Tai buvo tobula platforma talentingiems ir nežinomiems dainininkams per vieną vakarą tapti žvaigždėmis. Būtent taip ir nutiko Andrea Bocelli. Tą vakarą žmonės jam plojo atsistoję, visi buvo papirkti ir sujaudinti jo balso grožio. Grįžęs namo į Italiją, vyras nesitikėjo tokio įspūdingo sutikimo. Visi jo miestelio gyventojai sutiko A. Bocelli kaip tikrą herojų. Minios žmonių šaukė jo vardą, o žmonių plakatai skelbė: „Ačiū Andrea už puikų pasirodymą „Sanremo“ festivalyje“.

Po šios nakties Andrea balsas buvo aptarinėjamas visų Italijos gyventojų. Jis tapo šalies herojumi. Vyrui sėkmingai pasirodžius renginyje, žymusis tenoras Luciano Pavarotti pakvietė jį koncertuoti kartu. Naujajam dainininkui atsivėrė kitas pasaulis ir neregėtos galimybės.

Andrea Bocelli šiandien

Kylant Andrea Bocelli karjerai, jo asmeninis gyvenimas taip pat žydėjo. Vyras kartu su žmona Enrica susilaukė dviejų sveikų ir gražių sūnų – Amos (gimė 1995 metais) ir Matteo (gimė 1997 metais). Naujų iššūkių ištroškęs italas nusprendė, jog nori išpildyti dar vieną savo senąsvajonę – dainuoti ir vaidinti operoje. Operos pasaulyje jis taip pat pelnė pripažinimą, nors jam ir netrūko kritikų, kurie nepripažino jo kaip operos solisto.

Andrea buvo kaip niekad užsiėmęs, jis vieną po kito išleido tris albumus, o po pasirodymo bokso arenoje su žymiąja britų operos soliste Sarah Brighman, kuomet atliko dainą ,,Time to say goodbye“ jis tapo žinomas visame pasaulyje. 1998 metais Andrea Bocceli dainavo kartu su Celine Dion, o 1999 metais išleistas albumas pasiekė rekordinius pardavimus.

Nežinia ar žinomumas ir šlovė turėjo tam įtakos, tačiau 2002 metais po dešimties metų santuokos iširo jo ir Enricos šeima. Dainininkas ir toliau palaikė artimus ryšius su savo berniukais, tačiau jo žmona tik dėl jiems žinomų priežasčių nusprendė, jog nori išsiskirti su savo vaikų tėvu.

Nepraėjus nei metams viename vakarėlyje Andrea Bocelli sutiko moterį vardu Veronica. „Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio,“ – teigė A. Bocelli. „Andrea yra tikras džentelmenas, mandagus ir galantiškas. Aš jį įsimylėjau iš karto, nespėjus išgirsti kaip jis dainuoja,“ – teigėVeronica. Kai pora susipažino merginai buvo 18 metų, o jam 43 metai. Tačiau amžiaus skirtumas, rodos, jiems ne kliūtis. Pora šiandien augina mergaitę ir skaičiuoja septynioliktus buvimo kartu metus.

Kai Andrea nekoncertuoja, jis nesėdi namuose. Vyras mėgsta aktyvų poilsį, kaip pavyzdžiui jodinėjimas, nardymas ar tiesiog važiavimas dviračiu kartu su žmona po miestelio apylinkes. ,,Jis yra stiprus ir drąsus žmogus. Jei jis kažko nori, jis ryžtingai to siekia, – apibūdino Zucchero savo seną draugą A. Bocelli. – Norėčiau būti kaip jisai, tačiau bijau“.

Italas taip pat mėgsta slidinėti, važinėti riedučiais su vaikais ir net yra iššokęs iš parašiuto. Žymiajam tenorui visada patiko greitis ir pavojus, o tai, jog jis yra aklas vyro nei kiek nesustabdė gyventi įdomiai ir prasmingai. ,,Pagrindinis mano dainavimo tikslas yra padėti žmonėms suprasti, jog nesvarbu kas gyvenime atsitiktų, yra tūkstančių priežasčių toliau gyventi įdomų ir pilnavertį gyvenimą,“ – teigė Andrea.

Pabaigai

Andrea vaikystėje dažnai buvo kartojama, jog vyrai neverkia, tačiau ne viename interviu italas prisipažino, jog būdamas berniukas, atsigulęs lovoje ir klausydamasis Franko Corelli dainų, dažnai verkdavo. Jo herojus padėdavo jam išgyventi didžiausius sunkumus irįkvėpdavo drąsiau žiūrėti į gyvenimą ir svajones. ,,Mano tikslas yra paliesti savo klausytojų širdis. Labai tikiuosi, jog savo dainomis sugebėsiu bent kelioms akimirkoms suteikti klausytojams ramybės ir rimties,“ – teigia vienas populiariausių tenorų pasaulyje. Andrea Bocelli pavyko pelnyti pripažinimą trijose skirtingose muzikos srityse: pop pasaulyje, klasikoje ir operoje. Po keturiolikos metų pertraukos, 2018 metais jis išleido naujausiąalbumą „Si“, kuriam specialiai buvo sukurta 16 visiškai naujų kompozicijų. Albume galima išgirsti Andrea Bocelli duetus su jaunais ir talengingais atlikėjais kaip Ed Sheeran, Dua Lipa, Aida Garifullina ir paties tenoro sūnumi Matteo Bocelli.

Nuo 1992 metų, kai Andrea pirmą kartą pasirodė ant didžiosios scenos su italų roko žvaigžde Zucchini, vyro pardavimai pasiekė 90mln įrašų kopijų, o jo turtas vertinamas daugiau nei 30mln dolerių. Mažas berniukas kilęs ir augęs nedideliame Italijos kaime šiandien dainuoja popiežiams, prezidentams, monarchams ir įvairioms karališkoms šeimoms iš viso pasaulio. 61-erių metų vyras, rodos, nežada sulėtinti tempo ar išeiti į pensiją. Jo grafikas įtempas ir planuose ne vienas naujas albumas ir nauja įspūdingo grožio daina.