„Ramūs tėvai, laimingi vaikai: kaip nustoti šaukti ant savo vaikų ir užmegzti su jais ryšį” apžvalga
„Ramūs tėvai, laimingi vaikai: kaip nustoti šaukti ant savo vaikų ir užmegzti su jais ryšį” knygos autorė – amerikiečių kilmės psichologė Dr. Laura Markham. Ji taip pat yra žymaus tinklaraščio www.ahaparenting.com autorė ir mama. Jos trys išleistos knygos https://www.ahaparenting.com/about netruko tapti bestseleriais, nes jose aprašyti patarimai yra praktiški ir lengvai pritaikomi kasdieniame gyvenime. Dr. Laura Markham dažnai pasirodo įvairiuose televizijos ir radijo laidose, o jos straipsniai publikuojami tokiose žymiuose leidiniuose kaip „The Wall Street Journal”, “The New York Times” ir kt.
Knyga yra paremta trimis autorės vaikų auginimo idėjomis:
1) Rūpinimasis savimi ir mokėjimas susitvardyti. Auklėjimas susideda ne iš to, ką vaikas ne taip padarė, o kaip jūs į tai sureagavote.
2) Ryšio su vaiku puoselėjimas. Jei vaikai nebus artimi su jumis, jie jūsų tiesiog neklausys ir nesijaus su jumis saugūs. Knygoje sužinosite kaip sustiprinti savo ryšį su vaikais.
3) Vaiko lavinimas, o ne drausminimas. Reikia mokėti susidoroti su jų emocijomis ir jas ugdyti, o ne griauti. Atsakingi tėvai žino, jog tai, ką jie daro šiandien, ateityje smarkiai įtakos jų vaikų elgesį.
Ši knyga išsiskiria iš kitų tuo, jog nebando pakeisti jūsų vaikų elgesį, o atvirkščiai – padeda tapti geriausiomis jų versijomis. Kiekvienas knygos skyrius pasibaigia su mažu praktiniu poskyriu, kuriame aprašyti patarimai kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Tikiuosi, jog įvaldę autorės siūlomus auklėjimo patarimus, tapsite ramesni ir lengviau susitvardysite, nešauksite ant vaikų ir išmoksite sukurti su jais glaudų ryšį.
Iš pradžių, skaitant knygos pirmuosius skyrius gali pasirodyti, jog aprašomi būdai jums tikrai nepadės. Visi šie meilės ir pozityvumo auklėjimai labai skiriasi nuo tų auklėjimo metodų, kuriais dauguma mūsų buvo auginami. Tačiau knygos autorė puikiai sugebėjo per pavyzdžius paaiškinti kaip geriau reaguoti į vaiko isterijas ir ką jos iš tikrųjų slepia. Drąsiai rekomenduoju pasinaudoti naujausiais tyrimų rezultatais ir nusiteikti išmokti kažko naujo ir naudingo.
1 skyrius. Rūpinimasis savimi ir mokėjimas sutvardyti emocijas
Iš pradžių susitvarkykite su savimi ir savo emocijomis. Tuomet geriau susitvarkysite su savo vaikais
Visi tėvai nori užauginti gerus ir atsakingus vaikus, visi myli savo atžalas ir linki jiems geriausia, tačiau dažnai net patys nejaučia kaip praranda savitvardą ir pakelia balsą dažniau nei norėtų. Visi mes buvome užauginti taip, kaip tėvai sugebėjo tai padaryti, turėdami žinias, kurios jiems buvo prieinamos. Tačiau ar nebūtų šaunu, jei mes ne tik sugebėtumėme perduoti savo vaikams ką patys išmokome iš tėvų, tačiau ir išmoktume naujų auklėjimo ypatumų, kurių dėka labiau suprastumėme vaikų elgesį ir motyvus?
Ką daro tėvai, jog jų vaikai užauga ir tampa puikiais ir atsakingais paaugliais? Kokia jųpaslaptis? Gal tai kaip jie kalbasi su savo mažaisiais? Arba kaip kalbasi patys su savimi?
Visi tėvai daro viską, ką išgali ir kas yra jų valioje, jog užaugintų sveikus ir laimingus vaikus. Tačiau dažnai jiems pritrūksta geros ir naudingos informacijos. Ypatingai tuomet, kai šalia būna šimtai „patarėjų“, kurie užmeta panašias replikas kaip: „Ji niekad neišmoks pati nusiraminti, jei neleisi jai išsiverkti“ , „Pažiūrėk koks jis nusiminęs! Greitai nukreipk jo dėmesį“ arba „Kai tavo vaikui parduotuvėje užeis panikos priepuolis, apsisuk ir išeidama sakyk, jog palieki jį ir išeini namo“. Visa tai yra vaiko manipuliavimas. Kol vaikas mažas, tai gali suveikti, tačiau, jei į jo emocijas nebus tinkamai atsakyta, vaikui užaugus problemos niekur nebus dingusios, o tik padidėjusios ir tuomet jums bus šimtą kartų sunkiau susikalbėti su juo, nes jau būsite praradę ryšį.
Knygos autorė teigia, jog mūsų praeities patirtys programuoja tai, kokie mes būsime tėvai. Tačiau tai supratę, galime ne tik sąmoningai įveikti savo problemas, bet emociškai ir dvasiškai tobulėti kartu su savo vaikais. Kai mes esame supykę, visi mūsų nelaimingi potyriai iškyla į paviršių, taigi vienintelis būdas tapti ramiu tėvu – neleisti seniems jausmams pasireikšti ir dominuoti.
Situacijoje, kai esate pikti, reikia sustabdyti save, suvokti savo jausmus ir neleisti jiems pasireikšti. Pyktis yra normali būsena, jos nereikia užgožti. Pykti yra sveika ir mes visi tai jaučiame. Vis dėlto jūsų užduotis yra sąmoningai pripažinti šią būseną ir neleisti jai iškilti įpaviršių. Šis jausmų suvaldymas puikiai pasitarnaus ne tik jums, tačiau ir jūsų vaikams. Matydami kaip mokate ramiai sureaguoti, nors ir nesate šią akimirką pats laimingiausias, tokio elgesio išmoks ir patys.
Dr. Laura Markham rašo, jog tapsite teisingais tėvais, kai sužinosite kokias bėdas turite patys, o tai padės padaryti ne kas kitas, kaip jūsų vaikai. Pykčio būsenoje reikia išmokti sustabdyti save, suprasti, kad esate pikti, užčiaupti burną ir patylėti. Tuomet palaukti kol praeis pykčio akimirka ir tik tuomet reaguoti.
Praktiniai patarimai kaip sukontroliuoti savo pyktį.
- Supraskite savo jausmus ir atsiribokite, kad galėtumėte juos apmąstyti. Pykčio akimirką, turite suprasti, kad tuoj galite nesusitvardyti ir pasakyti ar padaryti netinkamųdalykų. Todėl, jei jūsų vaikas yra pakankamai didelis, jog būtų paliktas vienas kambaryje, išeikite į vonios kambarį, nusiprauskite šaltu vandeniu veidą ir giliai kvėpuokite. Prieš palikdami kambarį pastenkite kuo ramiau pasakyti vaikui, jog esate per daug supykę, jog dabar apie tai kalbėtumėtės ir išeikite minutei pamąstyti apie tai, kas ką tik nutiko. Ši situacija neparodo, kokie esate silpni, atvirkščiai tai parodo situacijos rimtumą, nes jūs išeinate tam, kad vieni patys viską apsvarstytumėte. Šis poelgis parodo gerą pykčio suvaldymo pavyzdį.
- Jei jūsų vaikas yra per mažas, jog jį paliktumėte vieną, pasinaudokite virtuvėje esančia vandens kriaukle. Tuomet atsisėskite ant sofos ir kvėpuokite, tyliai kalbėdami kokiąnors mantrą. Jūsų vaikas, greičiausiai visą šį laiką jus stebės ir mokysis kaip atsakingai sureaguoti tokioje situacijoje. Kol pyktis nepraėjo, pasistenkite kuo mažiau kalbėti ir pasakyti tik kažką panašaus į: „Apie tai pašnekėsime, kai nusiraminsiu.“
Taigi pykčio akimirką jūs turite save sustabdyti, atsiriboti, kvėpuoti ir suprasti, jog jūsų vaikas netinkamai pasielgė todėl, kad jis dar vaikas ir šioje sunkioje situacijoje jam jūsų reikia labiau nei bet kada. Praėjus pykčiui, reikėtų apsvarstyti kodėl supykote. Gal jūsų pyktis pasireiškia visai dėl kitų dalykų: dėl streso darbe, vyro, žmonos ar miego trūkumo? Jei priežastis yra gilesnė, reikėtų apsilankyti pas psichologą ir išsiaiškinti.
Negrasinkite savo vaikams, kol esate pikti. Visų pirma šie grasinimai dažniausiai būna juokingi, kurių jūs neišpildysite, o jums jų neįvykdžius sumažės jūsų autoritetas.
Balso tonacija
Tyrimai rodo, jog kai žmogus ramiai kalba, greičiau nurimsta ir aplinkiniai daug ramiau į jįreaguoja. Nekelkite balso prieš savo vaiką, išmokite prisiimti atsakomybę už savo emocijųsuvaldymą ir laikui bėgant pamatysite kaip jūsų vaikas pasikeičia, kai su juo ramiai bendraujate.
Naivu būtų tikėtis, jog jūsų vaikas išmoks kontroliuoti savo emocijas, jei jūs nemokate kontroliuoti savųjų. Žinau, kad stresinėse situacijose, kuomet vaikas patiria isterijos priepuolįnekelti balso yra sudėtinga. Ypatingai tuomet jei vaikystėje ant jūsų buvo dažnai rėkiama. Tačiau sąmoningai priėmus sprendimą pakeisti savo elgesį bei panorėjus išmokti kitaip reaguoti į sudėtingas situacijas, įmanoma išmokti nešaukti ant vaikų. Elgesio pakitimo mokymasis trunka apie tris mėnesius, tad jei kasdien po mažą žingsnį treniruosite rečiau kelti balsą, pajusite didelį pokytį. Sąmoningai nuspręskite ir kasdien treniruokitės. Pasakykite sau: „Nuo šiandien ramiai ir gražiai kalbėsiu su savo vaikais“ ir patartina garsiai apie tai pasakyti kitam žmogui: vyrui ar vaikams. Galite mokytis naujos elgsenos žaidimo forma.
Dienos gale paprašykite savo vaikų duoti jums kortelę su įvertinimu, kuris parodytų ar jums šiandien pavyko nekelti balso, ar ne.
Kas iš tikrųjų vyksta vaikų smegenyse, kai ant jų šaukiama?
Kai jūs šaukiate ant savo vaiko jis išsigąsta ir nieko negirdi. Jo smegenų dalis tarsi užsiblokuoja ir tuo metu jis nieko neišmoksta, o tik išsigąsta. Be to jei dažnai rėkdami ant savo vaiko, jūs tik nuo jo atitolsite ir jis pamažu pradės jums kuo mažiau atsiverti.
3 minučių strategija, kuri padės jums greičiau nurimti:
1 minutė – pagalvokite, kodėl supykote? Gal pamanėte, kad vaikas jumis manipuliuoja arba nežiūri kaip į autoritetą? Supraskite priežastį, dėl kurios paėmė pyktis.
2 minutė – pabandykite įstatyti save į vaiko situaciją ir suprasti kodėl jis taip pasielgė.
3 minutė – padėkite kūnui atsipalaiduoti ir paleisti blogą energiją. Giliai kvėpuokite ir sukalbėkite mantrą, kaip tarkime: „Aš sugebu save nuramini, viskas bus gerai. Aš renkuosi meilę“. Jei pagaunate save žiovaujant, vadinasi jūsų kūnas pamažu nurimsta.
Kiek nurimus grįžkite prie vaiko ir pradėkite nuo meilės. Tai sunku, tikrai sunku, tačiau kuo dažniau praktikuosite šią taktiką, tuo bus lengviau.
Ir paskutinis patarimas iš pirmojo skyriaus – neleiskite sau jaustis auka. Nepamirškite savęs ir savo norų. Dienos eigoje būtinai atraskite akimirkų, kai galite save palepinti ar bent penkias minutes pailsėti. Gale dienos jūs esate savo gyvenimo šeimininkai ir niekas jumis nepasirūpins geriau nei jūs patys.
2 skyrius. Ryšio užmezgimas su vaiku yra laimingų tėvų paslaptis
Tikėkite savo vaiku ir nenuleiskite rankų. Jūs gi nešaukiate ant gėlės, jei ji nepakankamai greitai žydi
Dažnai tėvai į vaikų auginimą žiūri kaip tiesiog į pareigų vykdymą, o ne malonumą ir džiaugsmą. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje sunkumai, kuriuos patiriame augindami vaikus, atsiperka su kaupu. Jei mes sugebėsime užmegzti ir palaikyti ryšį su savo vaikais iki pat paauglystės, jie bus apsaugoti nuo daugelio juos tykojančių pavojų. Daugelis tyrimų įrodė, jog paauglius nuo bendraamžių ir aplinkos pavojų labiausiai apsaugo ne kas kitas, o artimas ryšys su tėvais. Mes pradedame megzti šį ryšį su jais jau kūdikystėje.
0 – 13 mėnesių kūdikiai.
Pirmais gyvenimo metais kūdikis iš tėvų mokosi pasitikėjimo, formuojasi jo emocinis pasaulis. Jis mokosi pasitikėti aplinka ir tai lemia kaip ateityje jis reaguos į žmones. Kai kūdikis jaučiasi saugus ir jo ryšys su tėvais yra stiprus, jis lengviau koncentruojasi į naujųdalykų mokymąsi. Prieraišios tėvystės auklėjimas, aprašomas šioje knygoje yra ne naujiena ir ne trendas. Nuo senovės žmonės augino savo vaikus, laikydami juos šalia savęs ir rūpinosi tol, kol šie patys sugebėdavo savimi pasirūpinti. Nebūtina kūdikių nešioti nešynėje 24/7 ir aukotis pamirštant save. Tai mitas. Reikia tiesiog naudotis savo intuicija ir bendru suvokimu.
Vaikai nuo 13-36 mėnesių. Saugumo jausmo vystymas.
Fiziniame lygmenyje jie puikiai valdo savo kūną ir jau daug ką moka, tačiau jiems vis dar sunku suprasti ir valdyti savo emocijas. Šioje jų augimo stadijoje saugumo jausmo vystymas yra labai svarbus. Jiems svarbu jaustis ir palaikyti artimą ryšį su tėvais. 15 mėnesių vaikai vis dar jaučiasi pririšti prie tėvų. Jiems jų mama būna kaip šiaurinė kelrodė žvaigždė, rodanti kelią gyvenime.
Darželis.
Knygos autorė pataria kuo labiau atitolinti vaiko ėjimą į darželį. Ji įsitikinusi, jog vaikams geriausia namuose su tėvais, kur jie jaučiasi saugūs ir turi stiprų psichologinį prisirišimo jausmą. Žinoma darželis turi ir teigiamą pusę. Ten vaikai išmoksta socialinių įgūdžių, tačiau auklėtojos neturi pakankamai laiko, jog galėtų jį skirti kiekvienam vaikui atskirai. Geriausias amžius pradėti lankyti darželį, anot knygos autorės, yra trys metai. Tokiame amžiuje vaikai jau yra pakankamai savarankiški ir geba palaukti, jei jiems ko nors reikia.
3 – 5 metų vaikai. Nepriklausomybės vystymas
Mama šiam vaikui vis dar yra pats svarbiausias žmogus, jo šiaurinė kelrodė žvaigždė. Jis vis dar ieško jos pritarimo ir mokymų per kuriuos geriau pažįsta save ir supantį pasaulį. Vaikai, kurie lengvai ir greitai adaptuojasi darželyje ir lengvai atsiskiria nuo tėvų, dažnai džiugina tėvus. Jie laimingi, nes mano, jog jų vaikai yra nepriklausomi. Tačiau, anot knygos autorės, tai gali reikšti, jog vaikas neturėjo stipraus ryšio su mama ir jautėsi atstumtas.
6-9 metų vaikai
Šiame amžiuje vaikai nepriklausomi ir juos auginti yra šiek tiek lengviau. Tačiau būtent šiame amžiuje vyrauja pavojus, jog tarp mokyklos ir įvairių būrelių jūsų ryšys gali tolti ir atėjus paauglystės laikotarpiui prarasite artumą. Šiame amžiuje vaikams draugai pradeda rūpėti labiau nei tėvai. Todėl labai svarbu palaikyti artimus santykius, kol dar ne per vėlu. Kaip tai padaryti? Suformuluokite tam tikrus šeimos ritualus. Tai gali būti: šeimos susirinkimai, sekmadienio ryto pusryčiai kartu, šeštadienio pietūs kavinėje prieš važiuojant į prekybos centrą apsipirkti maisto savaitei, rudeninės kelionės, skirtos nusiskinti obuolių žiemai ar Heloween‘o kostiumų siuvimas kartu. Paverskite šiuos įvykius ritualais, kuriuos visuomet atliekate tuo pačiu metu visi kartu.
Įpročiai, kurie padės pagerinti ir sustiprinti jūsų santykius su vaikais.
- Knygos autorė pataria kiekvieną dieną kiekvienam vaikui atskirai skirti bent po dešimt minučių viso savo dėmesio ir šį laiką įvardijo kaip „ypatingasis laikas“. Po praleisto kartu laiko vaikai dažniausiai būna geresnės nuotaikos ir labiau klauso tėvų. Paklauskite vaiko ką jis nori veikti per šį laiką. Nekiškite savo nuomonės, nemokykite ir nepriekaištaukite. Žaiskite jūsų vaiko pasirinktą žaidimą, sutelkdami visą savo dėmesį įjį. Kai žaidimą pasirenkate jūs, pasirinkite tokį, kuris prajuokintų. Tokiu būdu sumažės jūsų vaiko streso lygis, o ir jūsų nuotaika pasitaisys.
- Tam tikras skaičius apsikabinimų per dieną. Žymi šeimos terapeutė Virginia Satir teigė, kad mums reikia keturių apkabinimų per dieną išgyvenimui, aštuonių – išgijimui, dvylikos – augimui. Apkabinkite savo vaiką kiekvieną rytą tik pabudus, kaskart atsisveikinant ir kuo dažniau dienos eigoje.
- Vakarieniaujant išjunkite visas elektronines priemones.
- Jeigu jūsų vaikams rytais yra sunku atsikelti, skirkite pirmas penkias minutes masažui, bučiniams ar pirmam dienos pokalbiui. Nuteikite vaiką teigiamai ir tokiu švelniu būdu pamažu jį pažadinkite. Pamatysite kaip po kurio laiko jam rytai nebeatrodys tokie sunkūs. Jis žinos, kad jo laukia mylinti mama.
Kam reikalingi visi šie ritualai?
Vaikai tampa laimingesni ir labiau nepriklausomi, vis rečiau kelia isterijas. Jie labiau jumis pasitiki ir yra ramesni, jaučiasi mylimi. Todėl, jei tik pajautėte, jog jūsų santykiai su vaiku prastėja, pirmas dalykas, ką turėtumėte padaryti – praleisti kartu laiką. Skirti jiems visą savo dėmesį. Ką tik aprašyti įpročiai ir „ypatingasis laikas“ transformuos jūsų ir vaikų santykius.
Ką daryti, jog vaikai jūsų klausytų?
Knygos autorė teigė, jog šis klausimas jai yra užduodamas dažniausiai. Psichologės patarimas yra: „Iš pradžių sukurkite su vaiku ryšį ir tik tuomet mokykite jį“ (angl. „Connection before correction“). Esant stresinei situacijai, kuomet vaikas yra piktas ar nusiminęs ir jūsųneklauso iš pradžių atsitūpkite, kad būtumėte tokiame pačiame lygmenyje kaip jisai. Tuomet pažiūrėkite jam į akis ir palaukite kol jis taip pat į jus atsisuks. Tik tuomet pradėkite kalbėti. Pradėkite nuo jo jausmų pripažinimo: „Žinau, kad tau sunku nustoti taip linksmai žaisti, tačiau man reikia, jog tu dabar….“. Stenkitės išlaikyti balso tonaciją švelnią ir vietoj vieno pasirinkimo, leiskite vaikui pasirinkti: „Nori eiti dabar ar po penkių minučių?“.
Kaip elgtis situacijoje, kai jūsų vaikas yra nusiminęs ir nenori su jumis kalbėtis?
Jei grįžęs iš mokyklos vaikas yra piktas ir nenori su jumis kalbėtis ar pradeda konfliktuoti su broliais ir seserimis yra keli būdai kaip galite padėti atsiverti ir išsikalbėti:
- pripažinkite vaiko jausmus ir paklauskite kas nutiko: „Matau, kad esi piktas/nuliūdęs. Kas nutiko? Gal nori pasipasakoti?“ Jei vaikas atsakys, kad nieko nenutiko ir tiesiog išeis į savo kambarį, duokite laisvės ir palaukite kol jo nuotaika pasitaisys.
- Pabandykite žaidimo forma pralinksminti vaiką, prajuokinti jį. Juokas išlaisvina stresą.
- Praleiskite 10-15 minučių kartu su vaiku skiriant jam visą savo dėmesį.
- Kai jis pasidalina savo emocijos ir mintimis, įsitikinkite, jog teisingai suvaldysite savo emocijas. Nepulkite patarinėti ar analizuoti situacijos. Išmokite užjausti, o ne bausti.
3 skyrius. Mokymas, o ne kontroliavimas
Jūsų tikslas drausminti savo vaiką iš tikrųjų yra padėti jam išmokti drausminti save
Kaip teisingai mokyti vaiką, o ne jį kontroliuoti? Kai tėvai lavina savo vaiką, jis išmoksta būti savarankišku ir pats priima sprendimus. Kai tėvai jį kontroliuoja, jis neišmoksta priimti sprendimų, nes tėvai tai padaro už jį, o vaikas tik seka paskui ir klauso. Tėvai, kurie lavina vaiką, būna šalia ir pataria jam, tuo pačiu lavina ir jo atsakomybės jausmą.
Kaip auginti vaiką, jog jis pats mokėtų priimti sprendimus?
Emocinis lavinimas
Kas yra EQ? Tai žmogus, turintis aukštą emocinį intelektą. Jis puikiai nusimano apie emocijas. Mokslininkai įrodė, jog genai nulemia EQ lygį, tačiau smegenys yra kaip raumuo, kuris gali būti performuotas. Vadinasi mūsų emocinis intelektas gali keistis ir augti. Žmogus taip pat gali gimti, būdamas emociškesnis. Jis nemokės ramiai reaguoti į tam tikras situacijas, tačiau su metais ir įdėjus pastangų šį elgesį taip pat galima pakeisti.
Pagrindiniai aukšto EQ komponentai yra:
- Mokėjimas pačiam nusiraminti. Suprasti savo emocijas, nenustumti jas kažkur giliai, o priimti, išgyventi ir paleisti.
- Jei vaikystėje namuose buvo nepriimtinas tik tam tikras elgesys, o ne emocijos, vaikai užauga suprasdami, jog emocijos, kad ir kokios jos bebūtų, yra leistinos ir jas jausti yra normalu. Šis supratimas padeda jiems geriau kontroliuoti jausmus. Žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą tam tikroje situacijoje apmąstys kaip tinkamai sureaguoti vietoj to, jog pasielgtų impulsyviai. Jie taip pat labiau tikėtina mažiau kaltins kitus, o tiesiog bandys išspręsti problemą.
- Atjauta. Žmonės, mokantys įstatyti save į kito žmogaus situaciją ir labiau suprasti aplinkinius, yra nuostabūs komunikatoriai. Jie neskuba kaltinti kitų.
Kodėl vaikus reikia emociškai lavinti?
Kūdikiai. 0-13 mėnesių.
Jei kūdikystėje jūs buvote šalia, kai jūsų vaikui jūsų reikėjo, jis su laiku išmoksta pats nusiraminti. Kaip? Jūs jo to išmokėte. Tai užtruks. Ankstyvame amžiuje vaikas pats to padaryti nemokės, tačiau užaugęs jis geriau valdys savo emocijas ir jums bei jam gyvenimas bus daug kokybiškesnis ir lengvesnis. Greita reakcija į kūdikio verksmą, padeda sustiprinti vaiko pasitikėjimą savimi. Jis nesąmoningai paaugęs tikės, jog jei jis stengsis, jo pastangos vėliau ar anksčiau atsipirks. Jei kartais jūs ir nespėjate greitai sureaguoti į vaiko verksmą, tai gali būti jam ir padrąsinimas nenuleisti taip greitai rankų, praktikuotis, siekiant tikslo.
13-36 mėnesiai. Besąlygiška meilė.
Šis laikotarpis vaikams ir tėvams yra vienas sudėtingiausių. Jei padėsite susitvarkyti vaikams su savo emocijomis, didelė tikimybė, jog jų EQ bus aukštas ir su jais bus lengviau susitvarkyti ateityje. Suaugusieji mano, jog šio amžiaus vaikai specialiai sukelia isterijas, jog gautų ko nori. Tiesa ta, jog jie yra dar per maži, jog mokėtų valdyti emocijas ir jų kūnas natūraliai reaguoja, jei jie yra susijaudinę ir streso būsenoje. Tėvai dažnai tokiose situacijose apsisuka ir nueina, palikdami vaikus vienus, kiti baudžia. Nemažai tyrimų atkleidė, jog tokie vaiko palikimai trumpam suveikia ir vaikai galbūt sustabdo isteriją, tačiau toks elgesys sukuria nesaugumo jausmą, kuris giliai ir ilgam įsiskverbia į jo pasąmonę. Jūs, tėvai, žinote, jog niekuomet nepaliktumėte savo vaiko maisto prekių parduotuvėje, tačiau jis to nežino.
Kaip mes reaguojame į vaiko emocijas ir į sudėtingas situacijas lemia kaip vaikas sugebės išvystyti savo emocinį intelektą. Vaikai neišmoks savikontrolės, jei jūs jį tik bausite ir grasinsite. Tačiau empatija padės per kelerius metus jūsų vaiko smegenims išsivystyti emociškai taip puikiai, jog jam sulaukus šešerių ar aštuonerių metų, savo mąstymu jis bus pralenkęs bendraamžius.
Ką esate girdėję apie vaiko nusiraminimą? Gal kažką panašaus į tai, kad verkiantį vaikąreikia palikti vieną, jog jis išmoktų pats save nuraminti? Tyrimai jau seniai atskleidė, jog verkiantis mažas vaikas ar kūdikis patiria didelį adrenalino antplūdį, padažnėja jo širdies plakimas ir streso lygis. Palikti vieni išsiverkti vaikai, gali užmigti, bet tai reiškia išsekimą, o ne nusiraminimą. Žinoma, su laiku, jei tėvai vis dažniau ignoruoja verkiantį vaiką, jis mažiau verkia, tačiau tik todėl, jog žino, kad niekas jam šiaip ar taip nepadės. Jis netenka vilties. Jis jaučiasi atstumas ir paliktas. Tai kenkia smegenų vystymuisi, nes smegenys patiria stresą ir naujų dalykų mokymuisi tiesiog paspaudžia mygtuką „pauzė“.
3-5 metai. Empatija.
Jei augant į vaiko isterijas buvo reaguota anksčiau aprašytais būdais (grasinimu palikti parduotuvėje arba bausmėmis), vaikas augs būdamas nervingas, jo streso lygis bus aukštas ir jis nežinos kaip suvaldyti savo emocijų. Jei jis šalia išgirs ir pamatys kitą verkiantį vaiką, jis supras jo išgyvenimus ir ašaras, tačiau jį tai nervins. Vaikas jausis taip nepatogiai, kad gali užrėkti ant verkiančio vaiko ar jam suduoti. Kita vertus, vaikas, kurį tėvai augino pasitelkdami empatiją, o ne grasinimus, taip pat sureaguos į šalia verkiantį vaiką, tačiau jo reakcija bus kitokia. Isteriją patiriantis vaikas primins jam šią patirtį ir jis supras, ką reiškia būti jo vietoje, tačiau su tais jausmais jis geriau susitvarkys. Empatijos išmokytam vaikui nebus taip nepatogu jausti jį užplūstančius jausmus. Jis supras, kad jautė juos anksčiau pats ne kartą ir ne du, tačiau žinos, kad tai normalu ir jausmai tuoj pasikeis. Jis net gali prieiti ir pabandyti paguosti verkiantį vaiką ar pasakyti auklėtojai, jog jam reikia pagalbos.
Šio amžiaus vaikai ne tik emociškai tobulėja ir auga, tačiau jie jau gali išreikšti savo norus ir jausmus žodžiais vietoj to, jog tiesiog pradėtų kelti isterijas. Tai ženklas, kad kairioji smegenųpusė, atsakinga už logiką, sėkmingai komunikuoja su dešiniąja smegenų puse, kuri atsakinga už emocijas.
6-9 metai. Emocinis savęs suvokimas.
Paskutinieji tyrimai atskleidė, jog žmogaus smegenys keičiasi visą gyvenimą, tačiau pas šešerių metų žmogutį pagrindinės smegenų struktūros, atsakingos už pasitikėjimą, mokėjimąvaldyti emocijas ir jausti empatiją, jau yra sukurtos. Šešiamečiai jau turi susiformavęnuomonę apie tai kaip veikia santykiai tarp žmonių. Vaikai, kurie buvo auginami su empatija ir jiems visuomet buvo suteikiamas dėmesys, kai jiems to reikėjo, šiame amžiuje moka tvarkytis su savo emocijomis. Jiems yra priimtini jų pačių ir aplinkinių jausmai, jie moka kurti santykius su aplinkiniais. Pasiekę devintus savo gyvenimo metus jie dažniausiai emociškai pralenkia bendraklasius ir puikiai susitvarko su savimi bei aplinkiniais.
Tačiau kaip užauginti vaiką, jog jo EQ būtų aukštas?
Emocinio intelekto pagrindai:
Atjauta. Jei jūs su vaiku elgsiatės empatiškai, jis natūraliai išmoks taip pat reaguoti ir į kitus. Jis su laiku labiau jūsų klausys, vadinasi – jūsų kaip tėvų darbas, taps daug lengvesnis. Tačiau kaip išmokyti atjautos? Tai padės tokie pasakymai: „Suprantu kaip tu jautiesi“, „Atrodo, jog turėjai sunkią dieną“. Tokiu būdu jūs parodote, jog suprantate jį. Atjauta tai, kai kiekvieną kartą, bandote įsivaizduoti kaip jaučiasi jūsų vaikas tam tikroje situacijoje.
Kodėl empatija tokia galinga? Ji išmoko nebijoti emocijų. Jums nebūtina mėgti visas emocijas ar į jas reaguoti, jums tiesiog reikia jas pripažinti, tokiu būdu jas išgyvensite ir paleisite. Tai, kad jūs priimate savo vaiko liūdnas ar piktas emocijas, parodo, jog nėra nieko blogo ir gėdingo visa tai jausti. Tai normalu ir žmogiška. Jūsų vaikas tuomet supranta, kad jūs priimate jį tokį, koks jis yra ir nepaliekate jo, o padedate.
Žinoma nebūtina sutikti su viskuo, tačiau būtina parodyti, jog palaikote jį. Nebūtina analizuoti situacijos, padedant išsiaiškinti kodėl jis jaučiasi nusiminęs, užtenka tik pasakyti, jog suprantate, kad jam liūdna arba nesakyti nieko, jei vaikas yra vyresnis, tiesiog būti šalia. Nebūtina pulti vaiko linksminti, tai gali suklaidinti jį ir signalizuoti žinutę, jog nuo liūdnų minčiųreikia bėgti ir jų engti.
Empatija yra išklausymas ir informacijos ar situacijos priėmimas, nebandant pamokslauti, analizuoti ar patarinėti. Jūs neturite nieko išspręsti, tiesiog pripažinti patiriamus jausmus.
Vaikams reikia meilės, ypatingai tuomet, kai jūs galvojate, jog dėl savo elgesio jie to nenusipelnė
Kaip padėti vaikui susitvarkyti su emocijomis kai jis patiria isterijos priepuolį?
– Iš karto sureaguokite į šią situaciją.
– Atsitūpkite, jog būtumėte tokiame pačiame lygmenyje kaip ir jūsų vaikas.
– Pažiūrėkite jam į akis ir kuo ramesniu tonu pasakykite: „Tuojau eisime valgyti, todėl sausainio tau dabar negalima“.
– Jei vaikas ir toliau jūsų neklausys, stenkitės nenusileisti, pripažinkite jo pyktį: „Tu labai piktas, bet muštis negalima“.
– Žiūrėkite jam į akis ir stenkitės nekelti balso. Jei vaikas vis tiek dar yra piktas, nesiųskite jo įkitą kambarį. Jis turi žinoti, jog nėra paliktas vienas susitvarkyti su savo baisiomis emocijomis. Apkabinkite jį, o jei jis neprisileidžia jūsų, būkite šalia.
– Jei žinote dėl ko jis supyko, pasakykite tai garsiai: „Žinau, kad pyksti, nes tėtis neleido tau taip pasielgti“. Jei nežinote dėl ko jis pyksta, tiesiog pasakykite garsiai tai, ką matote: „Matau, kad esi piktas ir susierzinęs“.
– Sukurkite saugumo jausmą. Stenkitės per daug nekalbėti kuomet jūsų vaikas patiria isterijos priepuolį. Galite kartas nuo karto ramiu balsu pasakyti, jog esate šalia ir jūsų vaikas yra saugus būdamas su jumis.
– Jums nederėtų pradėti analizuoti situacijos.
– Jei vaikas jus varys šalin ir sakys, jog išeitumėte, pasakykite, jog pasitraukiate šiek tiek toliau, tačiau nepaliksite jo vieno su šiais nemaloniais jausmais.
Ignoruokite visus nemalonius vaiko pasakytus žodžius ir stenkitės nepriimti tai asmeniškai. Dabar yra netinkamas laikas mokyti vaiko elgesio taisyklių. Šie jausmai ir žodžiai dažniausiai būna skirti ne jums, net jei vaikas ir šaukia, kad nekenčia jūsų. Pasakykite: „Matau koks esi piktas ir kiek neapykantos savyje laikai. Nesvarbu, kad tu piktas, aš vis tiek tave myliu“.
Kai vaikas apkabina jus ir pradeda verkti jūsų glėbyje, tai ženklas, jog jo emocijos išsilaisvino ir jis greitai nusiramins. Jums tereikia sulaukti šio momento ir būti kantriems. Patikėkite, teigia knygos, autorė, jūs būsite apdovanoti dėl tokio savo elgesio ir kantrybės. Šios keblios situacijos ir tai, kaip jūs jas kartu išgyvenate, jus tik suartina.
PABAIGAI
Knygoje labai daug naudingų praktinių patarimų. Patariu ją perskaityti visiems tėveliams. Gausite didelį pozityvumo dozę, susimąstysite apie tam tikrus savo poelgius ir įvaldę bent porą autorės siūlomų technikų, tapsite kantresni, pajusite, kaip kuriate tvirtą ryšį su vaikais užuot ant jų šaukę. Manau šią knygą reikėtų paskaityti daugiau nei vieną kartą, jogįsisavintumėte vis daugiau išvardintų taktikų ir surastumėte tai, kas jums tinka ir patinka. Ar gi ne šaunu būtų sukurti tvirtą ryšį su savo mažaisiais, kad daugiau niekada neturėtumėte jiems grasinti, jų prašinėti, papirkinėti ar net bausti?
Nepagailėkite pinigų šiai gerai knygai, atsisakykite poros kavos puodelių ir ši investicija laikui bėgant tikrai atsipirks. Jei ne iš pirmo skaitymo, tai iš antro ar trečio jūs vis daugiau suprasite ir sugebėsite pritaikyti savo gyvenime duotus patarimus.
Nustokime visi šaukti ant savo vaikų ir pradėkime megzti su jais ryšį.
Už mažiausią kainą knygą galite įsigyti štai čia.
Jei Jums patiko ši knygos apžvalga, tikėtina, kad patiks ir sekantys tinklaraščio
įrašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresąir vardą registracijos formoje, kuri iššoks bet kurio šios svetainės puslapio apačioje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!