Stephen King „Apie rašymą: amato memuarai” knygos apžvalga
Stephen King knygą „Apie rašymą“ skaičiau ne pirmą kartą, tačiau mano atmintyje išliko tik keli jo patarimai. Perklausius jo knygą dar kartą, užsirašiau pagrindinius ir pačius, mano nuomone, svarbiausius ir įdomiausius knygos aspektus, kuriais ir noriu šiandien su jumis pasidalinti.
Ši knyga susideda iš dviejų dalių: Stephen‘o King‘o gyvenimo istorijos ir patarimų būsimiems ar esamiems rašytojams.
Knygos apžvalga
Knygoje pasakojimas prasideda nuo Jungtinių Amerikos Valstijų rašytojo vaikystės. S. King’as gimė 1947 metais. Jo tėvai išsiskyrė, kai berniukui buvo vos dveji metukai, tad jis augo su motina ir vyresniu broliu.
Stephen’as teigė, jog nebūtina gimti rašytoju, jei talentas yra plėtojamas ir stiprinamas. Juo galima tapti ir bėgant metams. Taip nutiko ir pačiam Stephen‘ui. Vaikystėje jis daug sirgo, gulėjo lovoje ir skaitė komiksų knygeles. Visai nepastebimai berniukas pradėjo jas perrašinėti savo užrašų knygutėje, karts nuo karto prikurdamas ir savų tekstų.
Vienas žymiausių šių laikų rašytojų aprašė kaip pirmą kartą nukopijuotą komiksą parodė savo mamai. Ji paklausė ar tai jo kūryba ir vaikas prisipažino, kad jis tik perrašė šią istoriją. Tuomet mama padrąsino sukurti savo pasakojimą ir pridūrė, kad jis tikrai būtų geresnis nei šis kvailas komiksas. Mažasis Stephen‘as nieko nelaukdamas sukūrė pirmą savo gyvenime keturių puslapių istoriją ir padavė ją paskaityti mamai. Baigusi skaityti ji pasakė, kad kūrinys nuostabus ir turėtų būti atspausdintas knygoje. Šis komplimentas, anot būsimojo žymaus rašytojo, buvo pats geriausias pagyrimas jo gyvenime.
Stephen’as King’as paauglystėje intensyviai rašė trumpas istorijas ir siuntinėjo jas į įvairius žurnalus. Jaunuolis kolekcionavo gautus laiškus su neigiamais atsakymais ant vinies, pakabintos kambaryje ant sienos. Ilgainiui ši vinis nebeatlaikė didelio laiškų skaičiaus ir jaunuolis pakeitė ją didesniu smaigaliu. Turėjo praeiti net šešeri metai nuo pirmojo gauto laiško su neigiamu atsakymu iki pirmos paskelbtos trumpos istorijos. Vis dėlto jaunystėje žmones dažniausiai lydi optimizmas, tad jaunasis Stephen‘as tikėjo, jog anksčiau ar vėliau jam pasiseks ir kantriai rašė visą savo paauglystę.
Norą rašyti S. King‘as išreiškė ir mokykloje, kuomet pabandė išleisti knygą, kurios herojai buvo ne kas kitas, o mokyklos dėstytojai. Po nesėkmingo bandymo supykę mokytojai panoro nukreipti vaikino rašymą tinkama linkme, tad pasiūlė jam rašyti mokyklos laikraščio sporto skiltyje. Pirmą kartą gyvenime jam buvo pasiūlytas užmokestis už rašymą – pusė cento už žodį.
Baigęs mokslus, Stephen’as King’as dirbo pašte, tuomet universiteto bibliotekoje, kur sutiko savo būsimą žmoną Thabitą. Sukūręs šeimą, vyras įsidarbino rūbų valykloje ir galiausiai anglų kalbos mokytoju.
Knygoje S. King‘as aprašė sunkiausius savo gyvenime metus, kai tarp 1970-1973 su žmona ir dvejais mažamečiais vaikais gyveno mobiliame namelyje – priekaboje. Jie sunkiai vertėsi ir ne visada turėjo pinigų susimokėti sąskaitas. Vyras aprašė kaip kartą susirgo jo dukrelė, tačiau jie neturėjo pinigų vaistams, tačiau tą dieną jie buvo išgelbėti. Žengiant pro namų durų slenkstį, priglaudęs prie krūtinės karščiuojančią dukrą, jis pamatė laišką pašto dėžutėje, kuriame buvo ne dar viena nesumokėta sąskaita, o čekis iš žurnalo, kuriame jis buvo išsiuntęs vieną iš savo parašytų trumpų istorijų.
1973 metais buvo atspausdintas pirmasis S. King‘o šedevras „Kerė“ (angl. „Carrie“), kuris pakeitė jų šeimos gyvenimą visiems laikams. Daugiau jiems niekuomet neteko vargti dėl pinigų.
Knygoje vyras atvirai papasakojo ir apie vėlesnius gyvenimo sunkumus, tokius kaip alkoholizmas ir priklausomybė nuo narkotikų.
Antra knygos dalis. Rašymo patarimai, King’o dienotvarkė bei redagavimo subtilybės
Stephen‘o King‘o patarimai, norintiems tapti rašytojais ar tiesiog pagerinti savo rašymo įgūdžius:
- Jei nori būti rašytoju, turi nemažai skaityti ir rašyti. Kito kelio nėra. Anot King’o, tik daug skaitant galima atskirti gerą tekstą nuo prasto. S. King’as teigia, jog jis lėtai skaito, todėl per metus perskaito tik 70-80 knygų. Tačiau jis skaito ne dėl to, jog studijuotų ir mokytųsi iš kitų rašytojų, o todėl, kad jam tiesiog patinka skaityti. King‘as pataria skaitymui ir rašymui kasdien skirti po 4-6 valandas.
- Rašant, naudok paprastą žodyną, venk ilgų ir sudėtingų žodžių. Stephen’o manymu, dažniausiai pats pirmas žodis, kuris šauną į galvą, būna geriausias pasirinkimas.
- Bloga gramatika sukuria blogą tekstą. Rašytojas pataria naudoti mažiau žodžių. Svarbiausi yra daiktavardžiai ir veiksmažodžiai. Reikia rašyti paprastus sakinius ir vengti pasyvių veiksmažodžių (vietoj sakinio: „Ši knyga buvo skaitoma jaunos mergaitės“ geriau rašyti „mergaitė skaitė šią knygą“). Stephen’o King’o manymu, pasyvių veiksmažodžių naudojimas parodo rašytojo nepasitikėjimą savo rašymu ir nebrandumą.
- „Prieveiksmis – tau ne draugas”, įsitikinęs vienas žymiausių šių laikų rašytojų. Kaip rodo pavadinimas, prieveiksmis dažniausiai eina prie veiksmažodžio ir jį paaiškina (pvz., daug valgo). Prieveiksmiai, anot autoriaus, yra visiškai nereikalingi ir jie tik gadina tekstą, įskaitant ir dialogus. Pats autorius prisipažino, jog karjeros pradžioje nenaudojo pasyvių veiksmažodžių, tačiau naudojo prieveiksmius. Šiandien jis juos visus negailestingai trina iš savo tekstų.
- Vyras pataria rašyti su kambaryje uždarytomis durimis. Tokiu būdu mes tarsi pasakome ne tik sau, jog rimtai žiūrime į rašymą, tačiau ir parodome pasauliui, jog išties dirbame, o ne šiaip kažką rašinėjame. Reikia patraukti visus elektroninius prietaisus iš darbo kambario ir jei reikia net užtraukti užuolaidas. Atsiskirti nuo išorinio pasaulio ir pasinerti į savo kuriamą naują pasaulį.
- Turėti tikslą, kiek kiekvieną dieną parašysite žodžių. Jis pataria pradėti nuo mažo skaičiaus ir su laiku jį didinti. 1000 žodžių per dieną, šešias dienas per savaitę. Rašyti tol, kol šis skaičius bus parašytas. Kiekvieną dieną tuo pačiu metu.
- Nelaukti mūzos ir įkvėpimo, sėsti ir rašyti tol, kol įkvėpimas anksčiau ar vėliau aplankys.
- Rašyti nebūtinai tai, apie ką nusimanote, tačiau tai, kuo domities. Tarkime, jums gali patikti rašyti tai, ką mėgstate skaityti. Jūsų žinios apie sritį, kurią aprašote, padarys jūsų tekstą unikaliu, nes sukauptos žinios pateiks naujos informacijos jūsų skaitytojams.
- Istorijoje reikia mokėti aprašyti tinkamus dalykus. Stephen’as nepataria per smulkiai aprašinėti žmogaus išvaizdos ar jo aprangos stilių. Jis teigia, jog tereikia parašyti trumpą apibūdinimą, o likusias detales palikti skaitytojo vaizduotei, tokiu būdu neprarasite su juo ryšio ir jam jūsų istorija bus arčiau širdies.
- Simbolizmas. Knygoje „Kerė“ vyravo kraujas. Tai simbolizavo pasiaukojimą, moteriškumą ir galimybę pratęsti giminę. Jei atrandate simbolių savo istorijoje, nebijokite jų plėtoti. Visada gerai yra turėtų gilesnių minčių. Simbolizmo naudojimas yra naudingas, tačiau nebūtinas.
- Kiekviena knyga turi turėti temą. Apie ką yra jūsų knyga? Kokia jos tema? Rašant knygą svarbu karts nuo karto nuo jos atsitraukti ir patikrinti ar nenuėjote per toli nuo plėtojamos minties.
- Pradėti fikciją su klausimu yra bloga idėja. Gera knyga turi prasidėti su tam tikra istorija ir išsirutulioti į temą, o ne atvirkščiai.
Baiginėjant rašyti rankraštį autorius pataria:
- Kai baigsi rašyti knygą, palik ją bent šešioms savaitėms ir tada perskaityk. Tuo metu pradėk dirbti prie kito, visiškai skirtingo kūrinio, kad greičiau pamirštum parašytą knygą.
- Redaguojant ir taisant knygą, reikia ištrinti prieveiksmius, taip pat vietas, kurios yra nutolusios nuo pagrindinės knygos temos. Suradus įdomias vietas, kurios padėtų skaitytojui įsijausti į istoriją ir sukurtų su juo gilesnį ryšį, jas praplėsti. Baigęs skaityti knygą, skaitytojas turėtų apie ją galvoti, o ką galvoti tai jau tavo kaip rašytojo darbas. Kokia buvo knygos žinutė? Stephen’as King’as redaguoja savo knygas 2-3 kartus.
- Baigiant redaguoti knygą už uždarų durų, duoti ją paskaityti 4-5 draugams ir tik tuomet siųsti į redakciją.
Stephen’as King’as prisipažino, jog jo rašymo laikas yra ryte. Jis, beje, rašo kiekvieną dieną. Nesvarbu ar tai jo gimtadienis, Kalėdos, ar bet kuri kita metų diena. Vyras teigė, jog jei praleistų dieną be rašymo, jo herojai pradėtų prarasti tikroviškumą ir jo kuriamas pasaulis neatrodytų toks tikras.
Žinoma nebūtina paisyti visų autoriaus duotų patarimų. Visi mes skirtingi, turime unikalius rašymo stilius, būdus ir įpročius. Vis dėlto, buvo įdomu sužinoti vieno garsiausių mūsų laikų rašytojo gyvenimo istoriją, kaip jam sekėsi tapti rašytoju, kokias rašymo taktikas jis naudoja ir ką pataria kitiems.
Šiandien jis yra išleidęs daugiau kaip 60 romanų. Daugybė jo istorijų virto puikiomis, kvapą gniaužiančiomis ekranizacijomis. Retas, kuris nežino tokių filmų, kaip „Žalioji mylia”, „Kerė” ar „Švytėjimas”.
Daugiau S. King’o asmeninio gyvenimo detalių ir patarimų, norintiems išmokti lavinti savo raštingumą rasite perskaitę jo knygą „Apie rašymą”.
Jei Jums patiko ši knygos apžvalga, tikėtina, kad patiks ir sekantys tinklaraščio straipsniai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje, kuri iššoks bet kurio šios svetainės puslapio apačioje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!