John C. Maxwell „Visi komunikuoja, tačiau tik keli užmezga ryšį” knygos apžvalga
Sėkmingas bendravimas yra pagrįstas domėjimusi kitais, o ne savimi
Jei nori sužinoti kaip efektyviau bendrauti darbe, namuose su artimaisiais ar su didele auditorija, ši knyga yra tai, ko tau reikia. Knygos autorius, John‘as C. Maxwell‘as yra pasaulinio garso lyderystės guru, oratorius, bestselerių autorius, pastorius. Jis dirba su iškiliausiais pasaulio lyderiais ir vadovauja didelėms organizacijoms. Vyras yra parašęs daugiau kaip 70 knygų, kurios išverstos į 50 kalbų.
Iš šios knygos apžvalgos sužinosite:
- ką reikia daryti, norint užmegzti su kitais artimą ryšį
- iš kokių komponentų susideda efektyvi komunikacija
- kaip greičiau ir lengviau pažinti kitą žmogų bei atrasti su juo bendrą kalbą straipsnyje aprašyti sėkmingo bendravimo pavyzdžiai ir ko vengti, viešai pristatant kalbą
Ryšio užmezgimas padidina jūsų įtaką bet kurioje gyvenimo situacijoje
Knygos autorius teigia, jog svarbu mokėti ne tik bendrauti, tačiau užmegzti ryšį. Jei negalite rasti būdų kaip teisingai išreikšti savo mintis, niekada neatskleisite savo potencialo ir neparodysite pasauliui kokie esate protingi ir naudingi.
Geriausi lyderiai dažniausiai būna profesionalūs oratoriai. Pasiklausykite JAV prezidentų kalbų įrašų. Jie puikiai moka užmegzti ryšį su žmonėmis. Buvę Amerikos prezidentai Ronald Reagan and Jimmy Carter 1980 Spalio 28 dieną atsistoję priešais auditoriją, pristatė savo kalbas.
Carter’io kalba buvo bejausmė ir gana objektyvi. Į kiekvieną klausimą jis atsakinėjo, remdamasis faktais ir skaičiais. Jis kalbėjo apie save, o ne apie susirinkusiuosius ir jų problemas. „Aš vienas turėjau stengtis dėl mūsų šalies. Tai vienišas darbas“, – kalbėjo J. Carter‘is. Tuo tarpu R. Reagan’as į savo kalbą įtraukė ne tik auditoriją, bet ir patį priešininką– Jimmy. Prieš lipdamas ant scenos jis jam nusišypsojo ir paspaudė ranką. Kalbos metu jis vartojo mažiau sausų faktų ir skaičių, o baigiant kalbėti, susirinkusiems žmonėms tarė: „Jūsų dėka, Amerika yra nuostabi šalis”. Ronald’as Reagan’as profesionaliai užmezgė ryšį su publika.
Kitas Amerikos prezidentas, Gerald‘as Ford‘as, kartą pasakė: „Jei grįžčiau mokytis į kolegiją, koncentruočiausi tik į du dalykus: kūrybinį rašymą ir viešąjį kalbėjimą.” Jis suprato, jog gyvenime nėra nieko svarbiau kaip išmokti efektyviai bendrauti su žmonėmis. Talento ir patirties neužtenka, reikia mokėti bendrauti ir užmegzti ryšį.
Užmezgant ryšį su kitais, svarbiausia – žmonės
Daugelis žmonių pokalbio metu daro vieną ir tą pačią klaidą – jie kalba tik apie save. Tikri lyderiai, mokytojai ir viešojo kalbėjimo ekspertai negalvoja, jog pokalbis turi suktis tik apie juos. Jie įdėmiai klausosi, nešneka ir nemano, jog jų nuomonė yra svarbiausia. Jie save priima kaip amžinus mokinius.
Pačioje savo karjeros pradžioje knygos autorius taip pat labiau koncentravosi į save, o ne įsavo klausytojus. Lūžis 29-erių metų jaunuolio mąstyme įvyko dieną, kai jo tėvas nusivedė jį įvieną sėkmės seminarą. John‘as buvo toks sujaudintas tuometinio lektoriaus Zig Ziglar‘io gebėjimo užmegzti ryšį su auditorija, jog sustingęs sėdėjo ir atidžiai klausėsi kiekvieno mokytojo žodžio Mane aplankė pojūtis jog lektorius mane supranta ir žino ką aš galvoju ką jaučiu ir kuo tikiu.” Z. Zigler‘io užmegztas ryšys su žmonėmis tą dieną pakeitė J. C. Maxwell‘o supratimą apie bendravimą.
Nuo tos dienos John’as pradėjo daryti du dalykus: jis pradėjo studijuoti oratorių kalbas ir bendrauti su žmonėmis, koncentruodamasis ne į savo, o įkitų žmonių problemas.
Komunikacija – tai ne tik žodžiai
Knygos autorius teigia, jog bendravimas susideda iš trijų komponentų: balso, balso tonacijos ir kūno kalbos. Pasirodo, bendraujant žmonės labiausiai atsižvelgia ne į žodžius. Statistika rodo, jog jiems svarbiausia:
Tai, ką jie mato – 55%
Tai, kaip mes šnekame – 38%
Tai, ką mes sakome – žodžiai – 7%
Taigi, jei manote, jog bendravime svarbiausia žodžiai – klystate.
Norint įvaldyti bendravimo meną ir užmegzti ryšį su kitais, reikia suprasti, jog komunikacija yra daug daugiau nei žodžiai. Efektyvi komunikacija susideda iš šių komponentų:
1. Vizualinė komunikacija. Žmonės šiais laikais praleidžia ypatingai daug laiko žiūrėdami video įrašus internete. Statistika rodo, jog pirmam įspūdžio sudarymui mes turime vos7sekundes. Tik tiek, jog klientas mumis patikėtų. Per šį laiką žmogus pamato ar pokalbio metu esate atsipalaidavęs, nuoširdus ir laimingas. Suvokia jie tai ar ne, tačiau jie reaguoja įjūsų veido išraišką, balsą, gestus ir energiją. Per šį trumpą laiko tarpą jie priima sprendimą ar toliau jūsų klausytis. Autorius pataria filmuoti save ir peržiūrinėti video įrašus. Studijuoti juos, nes tokiu būdu jūs pamatysite tokias klaidas, apie kurių egzistavimą net nežinojote. John’as net ir šiandien dažnai peržiūri savo įrašus, jog ne tik išgirstų ką jis kalbėjo, tačiau ir pamatytųkaip jis tai pateikė publikai.
2. Eisena. J. C. Maxwell’as knygoje aprašė kaip kažkada su draugu bandė gauti darbą. Jie atėjo į darbo pokalbį, kuriame turėjo užpildyti anketą su klausimais. Po dviejų dienų jiems paskambino ir pasakė, kad darbo vietą gavo John’o draugas. “Po poros savaičių nuėjau įdarbovietę paklausti kodėl jie priėmė mano draugą, o ne mane. Maniau, jog neturiu pakankamai darbo patirties, – rašė J. C. Maxwell’as. – Tačiau atsakymas, kurį išgirdau mane probloškė. Jie pasakė, jog mano draugas jiems pasirodė pasitikintis savimi, energingas ir entuziastingas žmogus. Jo eisena buvo užtikrina ir leido suprasti, jog jis bus geras darbuotojas.” John’as niekada nepamiršo šios gyvenimo duotos pamokos. Šiandien jis žino, jog kūno judesiai išduoda daug daugiau nei nutuokiame. Kiekvieną kartą ant scenos jis lipa energingai ir ryžtingai, tokiu būdu parodydamas auditorijai, jog jis nekantrauja pradėti su jais kalbėtis.
3. Bendraujant stenkis, jog tavęs su auditorija neskirtų jokie barjerai. Bendraujant reikėtųpatraukti visus barjerus tarp tavęs ir žmogaus su kuriuo šneki. Ant scenos geriausia kalbėti ne pasislėpus už stovo, o atsisėdus ant krėslo ar kėdžių vienas šalia kito. Darbe geriau bendrauti sėdint ant kėdžių vienas priešais kitą, o ne už stalo, kuris juos skiria. Tokiu būdu bus užmezgamas artimesnis ryšys, žmonės labiau jaus tavo energiją.
4. Emocinė komunikacija. Jei tau pavyks laimėti auditorijos širdį, tavo kalba bus sėkminga. Daug viešojo kalbėjimo ekspertų per dažnai koncentruojasi į faktus ir galvoja, jog užteks tik pateikti įdomių faktų ir detalių ir jų kalba bus įspūdinga. Tačiau kaip jau išsiaiškinome, žmonėms svarbiausia ne žodžiai, o kūno kalba ir emocijos. Daug svarbiau yra tavo elgsena, energija ir tai, kaip įtikinamai moki šnekėti.
5. Žodinė komunikacija. Ką ir kaip mes kalbame turi didelę įtaką. Žodžiai gali pakeisti pasaulį, jie turi galią įkvėpti žmones, arba juos sunaikinti. Todėl juos visuomet reikia rinktis atsargiai.
Mokėjimas užmegzti ryšį su kitais yra įgūdis, o ne talentas
Visi žmonės moka bendrauti, tačiau ne visi tampa šios srities profesionalais. Todėl komunikacijos yra būtina mokytis. Knygos autorius mokosi bendravimo meno daugiau nei 40 metų. John‘as C. Maxwell prisipažino, jog klausantis kitų oratorių, jis stebi ne tik ką jie sako, tačiau bando įžvelgti jų kalbėjimo stilių, technikas ir mokosi iš jų.
Kartą knygos autorius dalyvavo viename renginyje, kuriame savo kalbas turėjo pristatyti dešimt garsių viešojo kalbėjimo ekspertų. Prieš prasidedant renginiui, jis savo užrašųknygutėje nusipiešė lentelę iš ir padalino ją į dvi dalis: 1) moka užmegzti ryšį 2) nemoka užmegzti ryšio.
Renginio pabaigoje šeši ekspertai buvo priskirti prie mokančiųjų bendrauti ir keturi – prie nemokančiųjų.
Pirmas iš kalbėjusiųjų pateko į nemokančiųjų pusę todėl, jog jo kalbėjimo tembras buvo vienodas ir lėtas. Jis nerodė jokio susidomėjimo kalbama tema. Antras žmogus pateko įnemokančiųjų sąrašą todėl, jog per beveik valandą laiko, nepasakė nieko naujo ir vertingo. Trečias žmogus – kalbėjo taip, jog atrodė, jis žino daugiau už sėdinčiuosius. Ketvirtas žmogus – jo kūno kalba skleidė neigiamą energiją ir pyktį.
Žmonės, patekę į John‘o mokančiųjų užmegzti ryšį su auditoriją lentelę, sugebėjo:
- pakelti sėdinčiųjų žmonių viltis ir nuotaiką
- Jie į savo kalbas subtiliai įterpė juokelius
- Jų kalbos privertė susimąstyti. Jie bendravo su savo publika, klausė jų įvairių klausimų. Jie mokėjo sujaudinti publiką ir įdomiai papasakoti sausus faktus, įterpdami tam tikras istorijas.
- Jie suteikė naudingą informaciją, kalbėjo užtikrintai ir padėjo klausytojams labiau savimi pasitikėti.
Visi šie oratoriai buvo skirtingi, turėjo savo stilių, tačiau jie visi mokėjo užmegzti ryšį su auditorija. Taigi,viešasis kalbėjimas nėra talentas, tai įgūdis, kurio galima išmokti.
Komunikacijos specialistai sugeba rasti kompromisus
Rasti bendrą kalbą su žmonėmis yra sunku. Visi mes esame skirtingi, iš skirtingų šalių ir kultūrų. Norint surasti kompromisus ir užmegzti ryšį su kitais, į savo kasdienybę reikia įtrauki šiuos veiksmus:
- Būtinai surask laiko kolegoms ir savo svečiams. Klausykis jų, bendrauk ir palaikyk ryšį kiekvieną dieną.
- Pamiršk savo ego ir leisk kalbėti kitiems. Išmok patylėti ir klausytis.
- Klausk klausimus. Mažiau galvok apie save ir daugiau apie kitus. Leisk kitiems sužibėti, pripažink savo silpnąsias vietas ir pabrėžk kitų žmonių privalumus.
- Stengdamasis pažinti kitą žmogų, knygos autorius paklausia savęs šių dalykų: Kokios šių žmonių svajonės? Dėl kokių dalykų džiaugiasi jų širdis? Dėl kokių dalykų jie verkia?Jei sužinosi šiuos dalykus, tikrai rasi kelią į žmonių širdis.
Žmonės, kurie moka užmegzti ryšį su kitais, sugeba šiąsunkią užduotį paversti lengvu darbu
Kartą, vienos laidos filmavimo metu televizijos vedėjas pasakė John‘ui, jog visos jo knygos yra labai lengvai skaitomos, o aprašytos tiesos – per paprastos. Vyras visiškai su tuo sutiko ir atsakė, jog jos paprastos, tačiau sunkiai pritaikomos. Albert‘as Einstein‘as kartą pasakė: „Jei nemoki paaiškinti sudėtingų dalykų paprastai ir aiškiai, vadinasi tu jų tiesiog nesupranti“.
Supaprastinti savo tekstą ar kalbą yra sunkus darbas – tai menas. Jei žmonėms tavo darbai atrodo paprasti, vadinasi tu įvykdei savo misiją.
Taip pat reikia mokėti perteikti savo kalbos pagrindinę mintį greitai ir efektyviai, nespėjus klausytojams spėlioti apie ką yra tavo kalba. Prieš stojant ant scenos ir pradedant kalbėti, paklausk savęs ką nori, jog tavo auditorija sužinotų ir kokių veiksmų imtųsi?
Jei nori, jog tavo klausytojai patikėtų tuo, ką tu bandai jiems perteikti, svarbu pakartoti savo mintį bent porą kartų. Išgirdę tik vieną kartą, žmonės dažnai neįsimena naujos informacijos. Kartą vienas draugas knygos autoriui atskleidė įdomų faktą: „Kai tu pasakai kažką pirmą kartą, žmonės tai išgirsta. Kai pakartoji antrą kartą – jie tai pripažįsta, pasakius faktą trečią kartą – žmonės tai išmoksta.“
John’as C. Maxwell teigia, jog geriausios kalbos yra trumpos, visiems suprantamos ir jose gvildenamos tik viena arba dvi problemos. Vyras pataria nebandyti palikti įspūdžio, kalbojeįterpiant ilgus ir sudėtingus žodžius. Reikia būti paprastiems, tokiu būdu daugiau žmonių su jumis susitapatins ir supras.
Knygoje apstu praktinių patarimų, kaip išmokti efektyviai bendrauti su bet kuo, bet kur ir bet kurioje situacijoje. Rekomenduoju perskaityti arba perklausyti šią knygą visiems, kas nori išmokti užmegzti ryšį su kitais ir pagerinti santykius su aplinkiniais.
Lietuvių kalba šios knygos neradau. Perklausiau jos www.audible.co.uk svetainėje. Čia suteikiama 30 dienų nemokama narystė.
Jei Jums patiko ši knygos apžvalga, tikėtina, kad patiks ir sekantys tinklaraščio straipsniai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje, kuri iššoks bet kurio šios svetainės puslapio apačioje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbiųnaujienų!